Teisingumo ministerija, atsižvelgdama į sisteminių vagysčių mastą Lietuvoje, siūlo griežtinti atsakomybę už šią nusikalstamą veiką bei imtis priemonių smulkių vagysčių prevencijai.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos duomenimis, 2020 metais šalyje buvo užfiksuota 15 213 vagysčių, kurių padaryta žala siekė 777 tūkst. eurų, o 2024-aisiais šis skaičius išaugo iki 37 647 vagysčių, bendra žala sudarė 3,2 mln. eurų.
Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė tikisi, kad sugriežtinus atsakomybę nusikalstamų veikų skaičių pavyks sumažinti.
„Atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis sisteminių vagysčių yra atliekamos pakankamai gerai organizuotų grupių, poreikis imtis priemonių ir griežtinti atsakomybę, tapo akivaizdus. Tikimasi, kad tai padės atgrasyti asmenis nuo nusikalstamų veikų, ypač kalbant apie sistemines vagystes, kai nusikaltimai tampa kasdiene veikla ir pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu“, – pranešime cituojama R. Tamašunienė.
Vyriausybei pateiktais Baudžiamojo kodekso (BK) pakeitimais siūloma įtvirtinti baudžiamąją atsakomybę asmenims, kurie sistemingai grobia svetimą nedidelės ar mažesnės vertės turtą.
Anot ministerijos, šis nusikaltimas būtų priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, o nusikalstamą veiką įvykdęs asmuo būtų baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Be to, siūloma smulkią vagystę įvykdžiusiems asmenims uždrausti lankytis prekybos vietose. Draudimas galiotų tik to paties juridinio ar fizinio asmens valdomoms prekybos vietoms, o jo trukmė siektų nuo vieno mėnesio iki dvejų metų.
Pritarus Ministrų kabinetui ir Seimui, BK pakeitimai įsigaliotų nuo šių metų birželio 1 dienos.
Šiuo metu už smulkias vagystes asmenims skiriamos baudos nuo 90 iki 400 eurų.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
