Socialiniuose tinkluose nuolat plinta įvairūs „genialūs“ technologijų triukai, žadantys per kelias minutes išspręsti išmaniojo telefono, kompiuterio ar kitos elektronikos problemas. Tokie vaizdo įrašai dažnai atrodo labai įtikinamai, todėl surenka milijonus peržiūrų.
Vis dėlto technologijų ekspertai perspėja: realūs sprendimai dažniausiai yra gerokai sudėtingesni ir ne tokie efektingi. Daugelio sutrikimų neįmanoma pašalinti per 15 sekundžių, o dalis populiarių patarimų realybėje tiesiog neveikia.
Vienas labiausiai paplitusių mitų – patarimas sutrūkusį telefono ekraną įtrinti dantų pasta. Nors internete teigiama, kad ji užpildo įbrėžimus ir atkuria stiklo išvaizdą, iš tikrųjų tai neveikia. Dantų pasta nebent trumpam gali užmaskuoti labai smulkius paviršinius įbrėžimus.
Šiuolaikiniai ekranai sudaryti iš kelių sudėtingų sluoksnių, todėl jokios pastos nepašalins įskilimų. Maža to, tokie eksperimentai neretai pažeidžia oleofobinę dangą, dėl ko ekranas greičiau susitepa pirštų atspaudais ir gali prasčiau reaguoti į prisilietimus.
Kitas populiarus patarimas – sušlapusį telefoną dėti į ryžius. Nors ryžiai gali sugerti dalį paviršinės drėgmės, vandens, patekusio į vidines įrenginio dalis, jie nepašalina. Drėgmė po mikroschemomis ir kontaktais lieka, todėl korozija gali tęstis ir vėliau.
Be to, ryžių dulkės ar smulkūs grūdeliai gali patekti į jungtis, mikrofoną ar garsiakalbius ir sukelti papildomų gedimų. Patikimiausia išeitis tokiais atvejais – kuo greičiau išjungti telefoną ir kreiptis į specialistus.
Internete vis dar pasitaiko ir pažadų „atsisiųsti daugiau RAM“, kad įrenginys pradėtų veikti greičiau. Iš tikrųjų operatyvioji atmintis yra fizinis komponentas, kurio jokia programėlė padidinti negali.
Tokie pasiūlymai dažniausiai tėra pokštas arba pavojinga programinė įranga, galinti sulėtinti įrenginį, rodyti įkyrias reklamas ar net pavogti asmeninius duomenis.
Dar vienas mitas – vadinamieji universalūs telefono atrakinimo kodai. Nors internete gausu vaizdo įrašų, žadančių atrakinti bet kurį telefoną, realybėje tokių kodų nėra. Šiuolaikiniai įrenginiai naudoja sudėtingas apsaugos sistemas, todėl „vieno kodo visiems“ sprendimas tiesiog neegzistuoja.
Kai kurios kombinacijos išties gali atverti techninius ar servisinius meniu, tačiau jos neturi nieko bendra su ekrano atrakinimu. O neteisingi bandymai kartais baigiasi duomenų praradimu arba gamyklinių nustatymų atkūrimu.
Plačiai paplitęs ir įsitikinimas, kad lėktuvų bilietų ar viešbučių kainos sumažėja, jei jų ieškoma naršyklės inkognito režimu. Iš tikrųjų kainos paprastai priklauso nuo pasiūlos, paklausos ir pardavėjų taikomų rinkodaros strategijų, o ne nuo vartotojo naršymo istorijos.
Inkognito režimas tik neleidžia įrenginyje išsaugoti slapukų ir paieškos istorijos, tačiau realių kainų jis savaime nepakeičia.
Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad technologijų temose neretai painiojami panašiai skambantys terminai, pavyzdžiui, HDR10, HDR10+ ir „Dolby Vision“. Nors pavadinimai panašūs, tai skirtingi vaizdo apdorojimo standartai, galintys pastebimai paveikti vaizdo kokybę.
Galiausiai, jei išmanusis telefonas nustojo normaliai krautis, priežastis dažnai būna visai paprasta – užsikimšęs įkrovimo lizdas. Tokiais atvejais dažnai pakanka jį atsargiai išvalyti, užuot ieškojus stebuklingų triukų internete.
