Nakties miegas mūsų sveikatai daro kur kas didesnę įtaką, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Gydytojai įspėja: tiek miego trūkumas, tiek jo perteklius gali sukelti rimtų, kartais net gyvybei pavojingų pasekmių.
Kiek miego gali būti laikoma žalingu, aiškina gydytojų komentarai, nuskambėję vienoje populiarioje Ispanijos radijo laidoje.
Miego ekspertas Chuanas Antonijus Madridas teigia, kad daugumai suaugusiųjų optimali nakties miego trukmė yra 6,5–8,5 valandos per parą.
Kuo pavojingas per mažas ir per ilgas miegas?
Specialistas pabrėžia, kad jei žmogus miega mažiau nei šešias valandas, neigiamos pasekmės organizmui ima ryškėti jau vidutiniu laikotarpiu. Vis dėlto rizikų kelia ir per ilgas miegas.
Pasak eksperto, nedaugelis žino, jog pernelyg ilgas miegas siejamas su įvairiais sveikatos sutrikimais.
Tyrimai rodo, kad 10–12 valandų miegas per parą gali būti susijęs su didesne ankstyvos mirties, medžiagų apykaitos sutrikimų ir net Alzheimerio ligos rizika.
Miego ir demencijos ryšys
Fremingamo širdies tyrimo duomenys rodo, kad pailgėjusi miego trukmė gali būti ankstyvas demencijos požymis.
Nustatyta, jog žmonėms, kurie miegodavo daugiau nei devynias valandas per parą, demencijos išsivystymo rizika buvo didesnė.
Gydytoja Rosa Sančo teigia, kad miego režimo pokyčiai gali pasireikšti gerokai anksčiau nei pirmieji atminties sutrikimų simptomai. Todėl šie signalai gali padėti medikams anksčiau įvertinti padidėjusią riziką.
Svarbu ne tik miego kiekis, bet ir kokybė
Ekspertai pabrėžia, kad reikšmę turi ne vien miego trukmė, bet ir jo kokybė bei reguliarumas. Trumpi prabudimai naktį gali sumažinti miego atkuriamąjį poveikį net ir tada, kai žmogus formaliai išmiega pakankamai valandų.
Stabilus miego grafikas, pasak specialistų, ilgaamžiškumui gali turėti didesnę įtaką nei bendras laikas, praleistas lovoje. Be to, dienos miegas ne visuomet gali visiškai atstoti visavertį nakties poilsį.
