Daugelis metų pradžioje užsibrėžia finansinius tikslus, o vienu svarbiausių įrankių jiems pasiekti neretai tampa papildomas darbas. Vieni renkasi pavežėjo ar kurjerio veiklą, kiti prisideda dirbdami nuotoliu arba išnaudodami naujausias dirbtinio intelekto (DI) galimybes. Kai kurie papildomo uždarbio būdai ilgainiui gali virsti pagrindine veikla, tačiau dalis jų tinka tik kaip laikinas sprendimas, kai nėra kitų alternatyvų.
Ilgą laiką darbas pavežėjimo ar maisto pristatymo platformose buvo laikomas greičiausiu būdu gauti papildomų pajamų. Vis dėlto pastaruoju metu situacija tapo dviprasmiška: rinka prisotinta, o konkurencija tarp vairuotojų ir kurjerių – itin didelė.
Remiantis naujausiais rinkos duomenimis ir vairuotojų bendruomenių diskusijomis socialiniuose tinkluose, Vilniuje piko metu vairuotojas „ant popieriaus“ gali uždirbti apie 12–15 Eur per valandą, o ne piko metu šis skaičius dažnai sumažėja iki 8–9 Eur per valandą.
Moksliniai tyrimai šiuos vertinimus iš esmės patvirtina. STRATA ir Vilniaus universiteto mokslininkų 2024 m. analizė parodė, kad darbas pavežėjimo ir panašiose platformose neretai virsta spąstais: ilgainiui darbo valandos ilgėja, o santykinis uždarbis mažėja.
Svarbu suprasti, kad tokiose platformose gaunamos pajamos nėra grynasis pelnas. Atmetus degalų sąnaudas, automobilio nusidėvėjimą, platformos komisinius ir mokesčius (PSD, VSD, GPM), realus uždarbis „į rankas“ dažnai sumažėja iki 5–7 Eur per valandą, o kartais – ir dar labiau.
„Dažna klaida, kurią žmonės daro rinkdamiesi pavežėjimo ar pristatymo paslaugas kaip papildomą veiklą, – jie skaičiuoja tik pajamas, bet ignoruoja nematomus kaštus. Jei jūsų automobilio amortizacija ir degalai „suvalgo“ 40 proc. pajamų, jūs ne uždirbate, o tiesiog konvertuojate savo automobilio vertę į grynuosius pinigus. Tai gali būti sprendimas trumpam laikui, bet retai veikia kaip ilgalaikė strategija“, – pastebi Edvardas Arnatkevičius, „Bigbank“ Santykių su klientais valdymo departamento vadovas Lietuvoje.
Kurjerių situacija panaši. Nors įvedus dinaminę kainodarą per lietų ar pūgą uždarbis gali kiek šoktelėti, vidutinis valandinis įkainis dažniausiai laikosi 5–7 Eur per valandą ribose. Studentams tai gali būti neblogas būdas prisidurti, tačiau kaip rimtesnis priedas prie atlyginimo toks darbas dažnai reikalauja didelio fizinio krūvio.
Papildomas darbas iš namų – geriausia galimybė?
Valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. liepos mėn. duomenimis, individualią veiklą pagal pažymą vykdo daugiau kaip 232 tūkst. gyventojų, o verslo liudijimus buvo įsigiję apie 55 tūkst. žmonių. Nemaža dalis jų šia veikla užsiima tik papildomai – po įprastų darbo valandų.
Lengviausia tiems, kurie savo įprastą darbą gali paversti ir papildoma veikla: programuotojams, dizaineriams, architektams, komunikacijos specialistams, rašytojams, teisininkams, fotografams, videografams ir kitiems profesionalams. Tačiau papildoma veikla gali gimti ir iš pomėgių – pyragų kepimo, siuvimo, kelionių planavimo ir panašiai.
Šiuo metu ryškų augimą išgyvena ir DI rinka, kuriai reikia žmonių, gebančių integruoti dirbtinį intelektą į kasdienius darbo procesus. Dėl to atsiranda naujų mikrospecialybių.
Duomenų žymėtojai. Nors tai monotoniškas darbas, lietuvių kalbos modeliams mokyti vis dar reikia žmonių, kurie rankiniu būdu žymi duomenis. Egzistuoja nemažai platformų, siūlančių tokio pobūdžio užduotis, todėl tai gali būti realus būdas prisidurti prie pajamų.
DI menininkai. Jei turite kūrybinę gyslelę, tačiau trūksta techninių įgūdžių piešti ar kurti vaizdo įrašus, DI įrankiai gali padėti kompensuoti šį trūkumą. Vis dažniau ieškoma kūrėjų, kurie specializuojasi DI generuojamame mene.
Vis dėlto nereikėtų pamiršti, kad konkurencija tarptautinėse platformose yra labai didelė, todėl daugeliui šios naujos specialybės netaps stabiliu pajamų šaltiniu. Nepaisant to, sekti DI tendencijas ir mokytis naudotis šiais įrankiais gali būti naudinga kiekvienam.
„Svarbu ir tinkamas psichologinis nusiteikimas bei pastangos mažinant išlaidas. Iš pradžių papildomas uždarbis paprastai būna nedidelis ir nestabilus. Jei šiuos pinigus leisite tik pramogoms ir malonumams, gali atsirasti papildomų finansinių problemų, ypač jeigu tos papildomos pajamos netikėtai sumažėtų. Idealiu atveju prisiduriami pinigai turėtų būti neliečiami ir saugomi atskiroje nemokamoje sąskaitoje, kuri generuotų grąžą. Šias pajamas skirkite investavimui, skolų mažinimui arba „juodos dienos“ fondui“, – pataria E. Arnatkevičius.
Svarbiausia – ieškoti galimybių ir turėti strategiją
Šiandien būdų užsidirbti papildomai – daugybė. E. Arnatkevičius pabrėžia technologinį lankstumą ir gebėjimą pastebėti galimybes: „Papildomas pajamas sėkmingiausiai generuoja ne tie, kurie dirba daugiau valandų, o tie, kurie išmoksta naudotis našumą didinančiais įrankiais ir geba rasti galimybių remdamiesi jau turimais įgūdžiais.“
Vienas iš pavyzdžių – vis dažnesnis lietuvių pasirinkimas parduoti daiktus įvairiose platformose. Nors tai dažnai vadinama „spintos valymu“, daliai žmonių tai tapo perpardavinėjimo verslu: dėvėtų drabužių parduotuvėse ieškoma nebrangių, kokybiškų daiktų, o vėliau jie parduodami brangiau tarptautinei auditorijai.
„Svarbu neieškoti greitų pinigų. Tokios paieškos dažnai nuveda į sukčių rankas arba į dar gilesnę finansinę duobę. Netikėkite pasiūlymais greitai ir be pastangų užsidirbti, ypač jei jie ateina iš nepažįstamųjų socialiniuose tinkluose ar iš senų pažįstamų, su kuriais ilgą laiką nebendravote. Turėkite ilgalaikę finansinę strategiją ir tikslus, o bent dalį gaunamų pajamų stenkitės atsidėti į sąskaitą, kuri generuoja palūkanas, arba į indėlį. Tik tuomet papildomas darbas kuria ilgalaikę vertę, o ne tik trumpalaikį palengvėjimą“, – sako E. Arnatkevičius.
Kaip rodo skaičiai ir patirtys, kuriomis lietuviai dalijasi socialiniuose tinkluose, galimybių paieška reikalauja sumanumo. Ilgą laiką po darbo kasdien vairuoti taksi po kelias valandas dažnai būna mažiau efektyvu nei išnaudoti tarptautines platformas ar DI įrankius. Sėkmės formulė paprasta: įvertinkite savo valandos įkainį, atmeskite visus kaštus ir pasirinkite tokią veiklą, kuri ne tik papildo piniginę, bet ir kuo mažiau alina arba netgi teikia malonumą.
