Žiemą gripo ir peršalimo atvejų skaičius smarkiai išauga, todėl dažnai manoma, kad dėl to kaltas žemas oro temperatūros lygis. Vis dėlto šiuolaikiniai tyrimai rodo, jog pats šaltis infekcijų nesukelia – jis tik sukuria palankesnes sąlygas virusams plisti.
Mokslininkai aiškina, kad gripo virusai ir rinovirusai (dažniausi peršalimo sukėlėjai) šaltame ir sausame ore ilgiau išlieka gyvybingi.
Žiemą oras paprastai būna sausesnis, todėl kosint ar čiaudint į aplinką patekę skysčio lašeliai greičiau išgaruoja ir virsta itin smulkiomis dalelėmis. Tokios dalelės ilgiau išsilaiko ore ir lengviau patenka į kitų žmonių kvėpavimo takus.
Sausas oras nepalankiai veikia ir organizmą: išsausina nosies bei gerklės gleivinę, sumažina gleivių kiekį. O būtent gleivės paprastai sulaiko virusus ir padeda juos pašalinti iš organizmo.
Be to, įkvepiamas šaltas oras gali susiaurinti kraujagysles, todėl prastėja kraujotaka ir silpnėja imuninė reakcija.
Uždaros patalpos skatina ligų plitimą
Kitas svarbus veiksnys – socialinis. Atšalus orams žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose ir dažnai būna arčiau vieni kitų. Dėl to virusai lengviau kaupiasi ore, o užsikrėtimo rizika didėja.
Žiemą taip pat dažniau sumažėja vitamino D kiekis, nes trūksta saulės šviesos. Šis vitaminas yra svarbus normaliai imuninės sistemos veiklai. Ypač jautrūs šaltesniam orui gali būti žmonės, sergantys astma ar kitomis kvėpavimo takų ligomis.
Specialistai pabrėžia: vien pasivaikščiojimas be striukės ar vėsesnis miegamasis ligų nesukelia. Lemiamas veiksnys yra ne šaltis pats savaime, o virusai ir aplinkybės, kurios palengvina jų plitimą.
