Naujausi tyrimai rodo, kad žmogaus tuštinimosi dažnumas gali būti netikėtai susijęs su vienu konkrečiu vitaminu.
Išsamus genetinis žarnyno motorikos (t. y. maisto slinkimo per virškinamąjį traktą greičio) tyrimas atskleidė kelias genų variacijas, susijusias su vitamino B1, dar vadinamo tiamino, apykaita.
Tyrimo rezultatai išryškino iki šiol nepakankamai įvertintą šio mikroelemento vaidmenį: jis gali būti svarbus veiksnys, padedantis reguliuoti tuštinimosi dažnį.
Jei šios išvados pasitvirtins tolesniuose tyrimuose, teoriškai vitamino B1 papildai arba tiamino gausi mityba galėtų padėti esant žarnyno veiklos sutrikimams, tokiems kaip vidurių užkietėjimas ar viduriavimas.
„Žarnyno motorikos sutrikimai yra dirgliosios žarnos sindromo, vidurių užkietėjimo ir kitų dažnų žarnyno judrumo sutrikimų esmė“, – aiškina genetikas Mauro D’Amato iš Baskų tyrimų ir technologijų aljanso Ispanijoje.
„Tačiau nustatyti pagrindinius biologinius mechanizmus labai sudėtinga. Šie genetiniai rezultatai išryškina konkrečius kelius, ypač vitamino B1, kaip aiškią kryptį tolesniems tyrimams – tiek laboratoriniams eksperimentams, tiek kruopščiai suplanuotiems klinikiniams tyrimams“, – teigia jis.
Vitaminas B1, kurio gausu neskaldytuose grūduose, mėsoje, žuvyje ir ankštiniuose augaluose, yra gyvybiškai svarbi maistinė medžiaga, atliekanti įvairias funkcijas žmogaus organizme. Viena pagrindinių jo funkcijų – padėti organizmui paversti maistą energija. Vis dėlto mokslininkai ir toliau atranda naujų šio vitamino veikimo aspektų.
Jo reikšmė žarnyno veiklai ir žarnyno mikrobiomui tik dabar pradedama aiškiau suprasti.
Įdomu tai, kad D’Amato ir jo kolegos iš pradžių net neplanavo tirti tiamino. Jie analizavo daugiau nei 260 000 žmonių iš Europos ir Rytų Azijos populiacijų genetinius duomenis, ieškodami genų, susijusių su žarnyno motorika.
Genetikas Cristian Diaz-Muñoz iš to paties tyrimų aljanso pasakoja, kad aptikti genetiniai žymenys veikė tarsi kelio ženklai, nukreipiantys į netikėtas organizmo „vietas“.
„Genetinius duomenis panaudojome tarsi žemėlapiui sudaryti – biologiniams keliams, kurie lemia žarnyno veiklos tempą“, – aiškina jis. „Ryškiausiai išsiskyrė tai, kaip stipriai duomenys rodė į vitamino B1 apykaitą, greta jau seniau žinomų mechanizmų, tokių kaip tulžies rūgštys ir nerviniai signalai.“
Tyrėjams pavyko nustatyti dvi priežastines genų variacijas, darančias įtaką genų raiškai, susijusiai su tiamino aktyvinimu ir pernaša organizme.
Vėlesnėje analizėje, kurioje dalyvavo 98 449 Jungtinės Karalystės biobanko dalyviai, nustatyta stipri sąsaja tarp su maistu gaunamo vitamino B1 kiekio ir tuštinimosi dažnumo.
Vis dėlto asmenims, turintiems abi minėtas genų variacijas, šis ryšys buvo reikšmingai pakitęs. Tai leidžia manyti, kad genetika gali lemti, kiek stipriai vitamino B1 apykaita veikia žarnyno motoriką.
Bendros tyrimo išvados rodo, kad vitamino B1 apykaita gali prisidėti prie tuštinimosi dažnio ir žarnyno judrumo reguliavimo.
Kiti pastarųjų metų tyrimai taip pat sufleruoja, jog vitamino B1 papildai gali būti naudingi gydant žarnyno uždegimą. Pavyzdžiui, 2020 m. atsitiktinių imčių klinikinis tyrimas parodė, kad 20 dienų vartojamos didelės vitamino B1 dozės palengvino lėtinio nuovargio simptomus pacientams, sergantiems uždegiminėmis žarnyno ligomis.
Naujausio darbo autoriai pabrėžia, kad ateities tyrimuose vertėtų išsiaiškinti, ar tikslingos mitybos intervencijos – pavyzdžiui, tiamino papildų vartojimas – gali padėti sumažinti žarnyno motorikos sutrikimus ir dirgliosios žarnos sindromo simptomus genetiškai jautriems asmenims. Tokia kryptis galėtų tapti pagrindu labiau individualizuotam šių sutrikimų gydymui.
