Halio kometa laikoma pirmąja moksliškai aprašyta ir patikimai identifikuota trumpojo periodo kometa. Jos pasirodymai fiksuojami nuo senovės, o žmonės šį dangaus kūną stebėjo skirtingais istorijos laikotarpiais.
Plačiausiai žinomas pasakojimas sieja kometos periodiškumo įrodymą su anglų astronomu Edmondu Halley: 1705 m. jis iškėlė hipotezę, kad kometa skrieja aplink Saulę ir sugrįžta kas 72–80 metų. Halley atlikti skaičiavimai pasitvirtino 1758 m., jau po jo mirties, o kometa vėliau buvo pavadinta jo vardu.
Halley kruopščiai analizavo istorinius stebėjimų įrašus ir matematiškai apskaičiavo orbitos periodą. Vis dėlto nauji Leideno universiteto mokslininkų svarstymai rodo, kad jis galėjo būti ne pirmasis, atpažinęs kometos pasikartojimą – ši įžvalga, panašu, buvo užfiksuota gerokai anksčiau.
Fizikas Simonas Portegiesas Zwartas kartu su istoriku Bobu Zwartu Lewisu savo knygoje Dorestad and Everything After: Ports, Townscapes & Travellers in Europe, 800–1100 teigia, kad Halio kometos ciklą XI amžiuje galėjo atpažinti britų salose gyvenęs vienuolis ir kronikininkas Eimeris (Eilmeris) iš Malmsberio.
Autorių teigimu, jis susiejo du ryškios kometos pasirodymus – 989 ir 1066 metais – ir padarė išvadą, kad tai tas pats dangaus kūnas, periodiškai sugrįžtantis į Žemės apylinkes.
Kas iš tikrųjų „atrado“ Halio kometą?
Tyrėjai svarbiausiu argumentu laiko XII amžiaus kronikas, kurias parašė Vilhelmas iš Malmsberio – vienas reikšmingiausių viduramžių Anglijos istorikų. Jose užrašyta, kad vyresnysis vienuolis Eimeris 1066 m. stebėjo ryškią kometą ir atpažino ją kaip tą patį dangaus objektą, kurį buvo matęs jaunystėje, 989 m. Kitaip tariant, jis suprato stebintis ne naują, o sugrįžtančią kometą.
Nors šie tekstai istorikams buvo žinomi ir anksčiau, naujesnė analizė leidžia juos vertinti kaip ankstyviausią dokumentuotą užuominą apie periodinės kometos atpažinimą. Leideno mokslininkų nuomone, Eimerio pastabos yra seniausias žinomas kometos periodiškumo pripažinimas, keliomis šimtomis metų aplenkęs Edmundo Halley matematiškai pagrįstą išvadą.
Ilgą laiką istorikai ir astronomai šios užuominos nelaikė reikšmingu mokslo faktu ir neakcentavo jos pasekmių. Dabar siūloma iš naujo apsvarstyti, kokią vietą Eimerio pastebėjimai turėtų užimti mokslo istorijos pasakojime.
Pranašas nelaimei: kometa ir blogų laikų simbolika
1066 m. kometos pasirodymas tapo vienu dažniausiai aprašomų astronominių reiškinių viduramžių Europoje. Kinų astronomai ją stebėjo ilgiau nei du mėnesius. Europoje kometa Didžiosios Britanijos salose buvo matoma nuo balandžio 24 d., netrukus prieš Normanų užkariavimą, kuris iš esmės pakeitė Anglijos istoriją.
Kometos pasirodymas įamžintas ir Bajeux siuvinėtoje juostoje, kur ji vaizduojama kaip ženklas, lydintis karaliaus Haroldo II Godvinsono valdymą. Viduramžių Europoje kometos dažnai buvo siejamos su karais, badmečiais ir valdovų mirtimi, todėl joms suteikta stipri simbolinė prasmė. Pasak šaltinių, pats Eimeris perspėjo, kad kometos sugrįžimas pranašauja sunkius laikus.
Ar pavadinimą „Halio kometa“ reikėtų keisti?
Leideno mokslininkai pabrėžia, kad tokie atradimai išryškina neretai nuvertinamą viduramžių išsilavinusių žmonių indėlį į mokslo raidą. Istorinių tekstų ir astronominės analizės sugretinimas rodo, kad kai kurios šiuolaikinio mokslo idėjos gali turėti gilesnes šaknis, nei įprasta manyti.
Autorių teigimu, pavadinimas „Halio kometa“ galbūt ne iki galo atspindi realią šio dangaus kūno pažinimo istoriją. Nors oficialių pavadinimo keitimo iniciatyvų kol kas nėra, siūloma plačiau permąstyti, kaip skirtingose epochose ir kultūrose priskiriami mokslo nuopelnai. Tai klausimas ne tik apie vieną kometą, bet ir apie tai, kaip kuriame bei suprantame mokslo istorijos pasakojimą.
