Ramiajame vandenyne plyti didžiausias pasaulio salynas – Malajų archipelagas. Jį sudaro apie 20 tūkst. salų ir salelių, kurių bendras plotas siekia maždaug 1,7 mln. km². Tarp jų yra ir Didžiosios Sundos salos, o viena žymiausių – Indonezijai priklausantis Celebesas (Sulavesis).
Celebeso plotas – apie 174 600 km²; pagal dydį ši sala pasaulyje užima 11-ąją vietą. Žemės paviršius čia ištirtas palyginti gerai: tai kalnuota, ežerų išraižyta sala su gausiais ugnikalniais ir vešliais drėgnųjų atogrąžų miškais. Be to, saloje aptinkama nikelio ir geležies rūdos telkinių.
Vis dėlto tai, kas slypi po vandeniu aplink Celebesą, tebėra menkai pažįstama. Didžiuliai vandenyno plotai, ypač giluminis dugnas, iki šiol nėra iki galo sužymėti žemėlapiuose, jau nekalbant apie detalius biologinius ir geologinius tyrimus.
Situaciją keičia sparčiai tobulėjančios technologijos ir nauji moksliniai projektai. Celebesą skalaujančių vandenų paslaptis padeda atskleisti naujausia „OceanX“ ekspedicija. Tyrimų laive „OceanXplorer“ dirba organizacijos nariai, mokslininkai ir žurnalistai. Pasitelkę modernią įrangą ir sukauptą patirtį, jie sutelkė dėmesį į šalia salos esantį povandeninį kalnyną ir leidžiasi į tūkstančių metrų gylį, kad pažvelgtų į iki šiol beveik nepažintą pasaulį.
Mokslininkai tiria povandeninį kalnyną prie Celebeso krantų
„OceanX“ – ne pelno siekianti organizacija, remiama milijardieriaus Ray Dalio ir jo sūnaus Marko Dalio. Projektui priklauso modernus tyrimų laivas „OceanXplorer“, turintis genomo sekoskaitos laboratorijas, sraigtasparnį darbui iš oro ir nuotoliniu būdu valdomą povandeninį aparatą (ROV), galintį panerti iki 6000 metrų gylio.
Ekspedicija taip pat naudoja dvi pilotuojamas povandenines transporto priemones. Kaip ir ROV, jos aprūpintos hidraulinėmis „rankomis“ bei kameromis, leidžiančiomis rinkti mėginius ir itin detaliai filmuoti gelmių aplinką. Tokia įranga suteikia galimybę ieškoti naujų gyvybės formų ir aiškintis, kaip jos prisitaiko prie ekstremalių sąlygų.
Prie Celebeso krantų viena iš pilotuojamų povandeninių transporto priemonių leidžiasi beveik iki 1000 metrų gylio. Tyrėjų tikslai ambicingi: aptikti naujų rūšių, ištirti mikroorganizmus, galinčius skaidyti plastiką, ir surasti junginių, kurie ateityje galėtų tapti pagrindu kuriant naujus vaistus.

Misijoje dalyvauja ir Indonezijos mokslininkų komanda. Jie analizuoja gyvybę, susitelkusią aplink povandenines kalnų grandines, o dalį tyrimų atlieka patys leisdamiesi į gelmes specialiomis povandeninėmis transporto priemonėmis, kad galėtų dirbti tiesiogiai nagrinėjamoje aplinkoje.
Atradimai gelmėse: naujų rūšių ir medžiagų paieškos
Indonezijos technologijos instituto Bandungo mieste mokslininkas Husna Nugrahapraja, dalyvaujantis naujausioje misijoje, prisipažįsta, kad pirmasis nėrimas jį neramino. Lėtai grimztant į absoliučią tamsą ankštoje kapsulėje, patiriami pojūčiai būna itin stiprūs ir neįprasti.
Gylis didėja, už borto – visiška juoduma. Tik vėliau įjungiamos šviesos, ir atsiveria vaizdas, kurio dauguma žmonių niekada nepamatys: giliai pasislėpęs pasaulis, pilnas keistų ir unikalių organizmų. Dar gilesnėms vietoms tirti pasitelkiami nuotoliniu būdu valdomi aparatai – jų fiksuojamas vaizdas transliuojamas į laivą, o robotinėmis „rankomis“ surenkami dugno mėginiai.
Žurnalistai, lydintys mokslininkus, šią patirtį lygina su kosmine misija: vienišas aparatas keliauja per tolimą ir nedraugišką kraštovaizdį, tik šįkart ten galima sutikti išties neįprastų „ateivių“.
Šie „ateiviai“ – gelmių gyventojai, prisitaikę prie ekstremalių sąlygų. Ekspedicijos metu Indonezijoje mokslininkams jau pavyko surinkti pirmuosius mėginius, kurie nedelsiant pradedami tirti laive įrengtose laboratorijose.
Vandens bestuburius tirianti specialistė Pipit Pitriana iš Indonezijos nacionalinės tyrimų ir inovacijų agentūros atkreipė dėmesį į baltą omarą ir į perlų dydžio balanus – vėžiagyvius, prisitvirtinančius prie kietų paviršių. Jos manymu, šie egzemplioriai gali priklausyti visiškai naujoms, mokslui dar nežinomoms rūšims. Dabar jie tiriami išsamiau, siekiant patvirtinti šią prielaidą ir suprasti, kaip organizmai prisitaikė gyventi tokiame gylyje.
P. Pitriana pabrėžia, kad didžioji Žemės dalis yra vandenynų gelmės, tačiau mūsų žinios apie giliojo vandenyno biologinę įvairovę vis dar stebėtinai ribotos. Tokios ekspedicijos prie Celebeso krantų padeda po truputį užpildyti šią spragą ir kartu teikia vilčių atrasti žmonijai naudingų junginių – nuo plastiką skaidančių mikroorganizmų iki medžiagų, galinčių tapti vaistų kūrimo pagrindu.

