Kartais svarbūs istoriniai įvykiai nutinka tyliai, be spaudos dėmesio ir iškilmingų kalbų. Pakanka vos dviejų lino skiautelių – mažų, neišsiuvinėtų, bet su istorijos pėdsaku. Praėjus daugiau nei aštuoniems dešimtmečiams po Antrojo pasaulinio karo, Vokietija perdavė Prancūzijai du fragmentus, priklausančius vienam žymiausių Europos viduramžių meno kūrinių – Bajė gobelenui.
Šie nedideli tekstilės gabalėliai rasti Šiaurės Vokietijoje, Šlėzvigo-Holšteino archyvuose. Jie ilgus metus buvo padėti tarp dokumentų ir tekstilės kolekcijų, priklausiusių Karliui Schlabowui, kuris buvo vokiečių specialistas ir seniau domėjosi senąja siuvinėjimo technologija. Archyvistams tvarkant jo palikimą, aptikta stiklinė plokštelė su linu ir prie jo pridėti dokumentai. Būtent tie dokumentai padėjo nustatyti, kad fragmentai yra tikra Bajė gobeleno dalis.
Remiantis istoriniais duomenimis, Karlas Schlabowas gobeleno fragmentus pasiėmė 1941 m., kai kaip „mokslininkas“ dalyvavo nacių projekte, vadinamame „protėvių paveldas“. Tai buvo SS kuruojama programa, kurios tikslas buvo paremti ideologinius pasakojimus apie tariamą vokiečių tautos išskirtinumą. Schlabowas, dirbęs kartu su šia grupe, tikėtina, be didelio ceremoningumo išsivežė šias audinio dalis į Vokietiją. Po jo mirties 1984 m., tekstilė liko archyvuose niekieno nepastebėta iki 2023 m.
Fragmentai oficialiai perduoti Bajė miestui praėjusią savaitę. Tai įvyko Šlėzvige, kur žemės archyvų vadovas Raineris Heringas juos įteikė miesto merui.
„Mūsų archyvui nekilo abejonių – šie audinio gabalai buvo paimti nacistinės valdžios laikais ir turi sugrįžti ten, kur jiems vieta – į Prancūziją“, – sakė jis „BBC“ žurnalistams.
Spėjama, kad fragmentai iškirpti iš gobeleno nugarinės pusės bei taip išvengė dėmesio tiek karo metais, tiek po jų.
Bajė gobelenas laikomas vienu unikaliausių istorinių pasakojimų per tekstilę. Kūrinyje, kurio ilgis siekia beveik 70 metrų, vaizduojami 1066 m. įvykiai – Vilhelmo Užkariautojo žygis į Angliją ir Hastingso mūšis. Į gobeleną sugulė 58 scenos, 626 žmonių ir daugiau nei 200 arklių figūrų. Ir visa tai yra ant lininio audinio, siuvinėto prieš beveik tūkstantį metų.
Neatsitiktinai 2007 m. šis darbas buvo įtrauktas į UNESCO „Pasaulio atminties“ programą kaip neįkainojamas Europos kultūros paveldas. Jo reikšmė yra bendra tiek Prancūzijai, tiek Jungtinei Karalystei, kurios istoriją jis tiesiogiai paliečia.
Netrukus Bajė gobelenas vėl bus dėmesio centre. Pagal jau pasirašytą susitarimą, šių metų rugsėjį jis turėtų išvykti į Londoną ir laikinai būti eksponuojamas Britų muziejuje. Tačiau ne visiems šis sprendimas priimtinas. Daugiau nei 77 tūkst. žmonių pasirašė peticiją, ragindami nepervežti senos ir jautrios tekstilės.
Menininkas Davidas Hockney viešai pareiškė, kad tokio objekto transportavimas yra beprotybė. Anot jo, kai kurie artefaktai yra per daug trapūs, kad būtų verta rizikuoti. Vis dėlto Britų muziejus tvirtina, kad bus pasirūpinta visomis įmanomomis apsaugos priemonėmis. Jungtinės Karalystės vyriausybė gobeleną apdraudė net 800 milijonų svarų suma.
Tai ne pirmas kartas, kai senoji tekstilė tampa geopolitinių ar kultūrinių diskusijų tema. Tačiau šįkart, kartu su keliais sugrąžintais lino centimetrais, primenama, kad paveldas yra ne tik istorinis, bet ir moralinis klausimas.
