Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad nuo vasario įsigalioja lankstesnė gynybos obligacijų įsigijimo tvarka – emisija nuo šiol bus nuolatinė, keisis obligacijų išpirkimo laikotarpis, jis galės būti tiek ilgesnis, tiek trumpesnis nei dabar nustatyti vieneri metai.
Anot jo, tikimasi, kad pakeitimai didins šio finansinio instrumento populiarumą tarp gyventojų.
„Nuo vasario mėnesio turės įsigalioti su pakeitimai, kuriems nereikia įstatyminio pakeitimo. Tai visų pirma bus nuolatinė emisija, nes dabar dažnai susiduriame su situacija, kai (…) žmonės klausia – norėjau nusipirkti obligacijų, bet negaliu, kodėl negalima. Būdavo emisijos kas dvi savaites, dabar emisija bus nuolatinė, galima bus bet kada įsijungus savo elektroninę bankininkystę įsigyti tų obligacijų“, – Eltai teigė finansų ministras.
„Kitas pakeitimas, taip pat įsigaliosiantis nuo vasario mėnesio – tai obligacijų trukmė. Iki šiol buvo tik metų trukmė, dabar bus ir trumpesnės trukmės, galės būti ir šešių mėnesių, ir pusantrų metų, dviejų metų ir ilgesnio termino“, – sakė K. Vaitiekūnas.
Jau skelbta, kad ministerija Seimui pavasario sesijoje teiks siūlymą panaikinti esamą šiam finansiniam instrumentui taikomą 2 proc. metinių palūkanų normų ribą – taip obligacijų pajamingumas galės būti didesnis.
„Yra ruošiami trys pakeitimai, susiję su gynybos obligacijomis, vienas iš tų pakeitimų reikalauja įstatymo pakeitimo – būtent nuimti pajamingumo limitą, kuris dabar maksimalus yra 2 proc. ir kuris neleidžia mums mokėti šiek tiek didesnių palūkanų“, – aiškino K. Vaitiekūnas.
„2 proc. rinkoje tikrai nėra itin aukštos palūkanos, bet tai nėra ir labai mažos palūkanos – atsiminkime, bankai moka gerokai mažiau už indėlius, kuriuos žmonės labai myli. O čia pirkdamas obligacijas net su 2 proc. tu ne tik gauni daugiau negu padėjęs indėlį į banką, bet tuo pačiu prisidedi ir prie Lietuvos saugumo“, – tikino jis.
Ministras nesiėmė prognozuoti, kokio dydžio palūkanos galėtų būti mokamos, tačiau teigė, kad jos priklausys nuo to, už kokias palūkanas rinkoje skolinsis valstybė, nuo obligacijų trukmės ir kitų faktorių.
„Vis dėlto tai yra finansinis instrumentas ir jis visiškai natūraliai reaguoja į finansų rinkoje vykstančius pokyčius“, – aiškino jis.
Valstybės skolos įstatymo projekte ministerija siūlys keisti Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu sąlygas ir apribojimus, kai skolinamasi Krašto apsaugos ministerijos (KAM) projektams, susijusiems su saugumu ir gynyba, finansuoti.
Gynybos obligacijos yra tiksliniai Vyriausybės taupymo lakštai (VTL), skirti gynybos poreikiams finansuoti ir pradėti platinti 2024 m. spalį – nuo to laiko per 15 emisijų gyventojai iš viso jų įsigijo už 216,7 mln. eurų.
Gynybos obligacijas platinamos praėjusios kadencijos Seimui priėmus Valstybės gynybos fondo įstatymą.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
