Lietuviškas sodas sunkiai įsivaizduojamas be medžių. Jie suteikia pavėsį, apsaugo nuo vėjo, slopina triukšmą ir padeda sukurti jaukią, gyvą aplinką. Vis dėlto norimo vaizdo dažnai tenka laukti ilgai, todėl vis daugiau žmonių renkasi greitai augančius medžius, galinčius per kelerius metus iš esmės pakeisti sklypo išvaizdą.
Medžių augimo tempas priklauso nuo daugelio veiksnių. Pirmiausia – nuo genetinių rūšies savybių, kurios lemia, kaip sparčiai formuojasi nauji ūgliai ir didėja augalo masė. Reikšmės turi ir amžius: jauni medžiai dažniausiai auga greičiau nei jau subrendę.
Ne mažiau svarbios ir auginimo sąlygos. Derlingas dirvožemis, pakankamas drėgmės kiekis bei tinkamas apšvietimas gali ženkliai paspartinti augimą. Net ir nereiklūs medžiai skursta, jei jiems trūksta saulės ar maisto medžiagų, todėl vietos parinkimas ir priežiūra pirmaisiais metais yra ypač svarbūs.
Vienas greičiausiai augančių ir kartu įspūdingiausių sodo medžių – bignoninė surmija (katalpa). Ji pasižymi plačia, skėčio formos laja ir dideliais, širdiškais lapais, suteikiančiais daug pavėsio. Jauni medžiai pirmaisiais metais gali paaugti net iki metro, tačiau yra jautresni šalčiui, tad dažnai prireikia papildomos apsaugos.

Dar spartesniu augimu išsiskiria plaukuotoji paulovnija. Šis medis per metus gali paaugti net kelis metrus ir sode sukuria egzotišką įspūdį. Pavasarį jis pasipuošia gausiais žiedais, tačiau svarbu žinoti, kad paulovnija linkusi agresyviai plisti: neprižiūrima ji gali greitai užgožti kitus augalus.
Aukštuolinis rykštenis, dar vadinamas acto medžiu, yra nereiklus ir atsparus, bet taip pat turi polinkį sparčiai plėstis. Kasmet jis paauga apie 30–40 centimetrų ir ypač puošniai atrodo rudenį, kai lapai nusidažo sodriomis raudonomis spalvomis. Dėl gausių šakninių atžalų šis medis labiau tinka erdvesniems sklypams.
Paprastasis klevas taip pat priskiriamas greitai augantiems medžiams. Jis kasmet ūgteli maždaug pusę metro, o ilgainiui gali tapti labai stambus, todėl mažesniuose soduose dažnai pasirenkamos kompaktiškesnės dekoratyvinės veislės. Tokie klevai suteikia pavėsį, tačiau neužgožia visos erdvės.
Dantytoji vyšnia ‘Kanzan’ auga kiek lėčiau nei katalpa ar paulovnija, tačiau jos dekoratyvinė vertė – išskirtinė. Pavasarį medis pasidengia gausybe rožinių žiedų ir tampa ryškiu sodo akcentu. Per metus ji paauga apie 25–30 centimetrų, todėl tinka ieškantiems ne vien greito rezultato, bet ir estetinio efekto.
Japoniškoji kriptomerija – sparčiai augantis spygliuotis, suteikiantis sodui struktūros ir žalumos ištisus metus. Mūsų klimato sąlygomis ji gali užaugti iki maždaug 15 metrų aukščio ir kasmet paauga apie pusę metro. Geriausiai ji jaučiasi šiltesnėse, nuo vėjų apsaugotose vietose.
Renkantis greitai augančius medžius svarbu įvertinti ne tik augimo tempą, bet ir būsimą dydį, plitimo ypatumus bei sklypo galimybes. Tinkamai parinkti ir prižiūrimi medžiai leidžia per trumpesnį laiką sukurti brandų, jaukų sodą, kuriuo džiaugsitės daugelį metų.

