Gripo sezonui įsibėgėjant, daugėja virusinių infekcijų atvejų. Dalis žmonių, persirgę lengva virusine infekcija, po kelių dienų ar savaitės apie ligą pamiršta. Tačiau kitiems, net ir gydantis, savijauta ne gerėja, o prastėja. Medikai pataria atidžiai stebėti simptomus ir neignoruoti blogėjančios būklės, nes tai gali būti gripo komplikacijų požymis. Gripo komplikacijos ypač dažnos vaikams, senjorams, nėščiosioms ir lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms.
Nors gripas dažniausiai gydomas ambulatoriškai, sunkesniais atvejais pacientams prireikia gydymo ligoninėje. Šių metų sausio mėnesį (iki 28 d.) Respublikinės Šiaulių ligoninės Laboratorinės diagnostikos skyriaus Molekulinėje laboratorijoje buvo nustatyti 78 virusiniai susirgimai pacientams, gydytiems ligoninėje. Iš jų diagnozuoti 56 A tipo gripo atvejai, 2 COVID-19 atvejai, 7 respiracinio sincitinio viruso (RSV) atvejai, 9 rinoviruso (HRV) atvejai, taip pat po 2 paragripo (HPIV) ir adenoviruso (AdV) infekcijos atvejus.
Gydymo ligoninėje dažniausiai prireikia būtent dėl gripo komplikacijų. Šiuo metu iš 44 vaikų, gydomų Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų ligų skyriuje, beveik pusė pacientų gydoma dėl gripo komplikacijų.
Skyriaus vedėja Indrė Stankevičienė pasakoja, kad vaikams po gripo dažniausiai išsivysto plaučių uždegimas, bronchitas ir sinusitas. Tai vienos pavojingiausių komplikacijų, galinčių progresuoti labai greitai. Plaučių uždegimui būdingi simptomai: stiprus kosulys, dusulys, krūtinės skausmas, aukšta temperatūra ir ryškus silpnumas. Vaikams ir nusilpusio imuniteto žmonėms neretai pasireiškia ir sinusitas, sukeliantis veido skausmą bei spaudimo jausmą.
Otorinolaringologė Jolita Stankevičienė atkreipia dėmesį, kad į Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus konsultacijų poskyrį dažnai kreipiasi tiek vaikai, tiek suaugusieji, kuriems po gripo pasireiškia kraujavimas iš nosies, nustatomi neuritai (klausos nervo pažeidimai) ar išsivysto otitas. Otitas – dažna gripo komplikacija, ypač paplitusi vaikams (iki 20 proc. atvejų). Ji atsiranda virusui pažeidus nosiaryklės ir ausies trimito gleivinę. Pagrindiniai šios komplikacijos simptomai: stiprus ausies skausmas, suprastėjusi klausa ir pakilusi temperatūra. Gydymui neretai skiriami antibiotikai arba priešuždegiminiai lašai.
Retos, bet sunkios gripo komplikacijos
Medikai pabrėžia, kad pasitaiko ir retesnių, tačiau itin sunkių gripo komplikacijų. Nors trombocitų kiekio sumažėjimas (trombocitopenija) nėra tarp dažniausiai minimų gripo komplikacijų, medicininiai tyrimai rodo tiesioginį ryšį tarp sunkios gripo formos ir mažėjančio trombocitų kiekio kraujyje.
Retais atvejais virusinė infekcija gali laikinai sutrikdyti trombocitų gamybą kaulų čiulpuose. Kuo sunkesnė gripo eiga, tuo didesnė trombocitopenijos rizika. Mažas trombocitų skaičius gali būti ir blogos prognozės ženklas hospitalizuotiems pacientams. Todėl, pastebėjus po gripo atsiradusias neaiškios kilmės mėlynes, dažnesnį kraujavimą iš dantenų ar nosies, patariama nedelsti, kreiptis į medikus ir atlikti bendrą kraujo tyrimą.
Žmonėms, sergantiems astma, cukriniu diabetu ar širdies ligomis, gripas gali pabloginti bendrą būklę ir apsunkinti pagrindinės ligos gydymą. Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriaus vedėjas Aidas Kaušas teigia, kad daugumos į skyrių guldomų gripu sergančių pacientų būklę sunkina ne tiek pati infekcija, kiek senyvas amžius ir gretutinės ligos, pavyzdžiui, astmos ar cukrinio diabeto paūmėjimas.
Gripas neretai sukelia ir dehidrataciją, kuri ypač pavojinga mažiems vaikams bei senjorams, nes jų organizmas greitai netenka skysčių. Tarp pavojingiausių gripo komplikacijų medikai mini širdies raumens uždegimą (miokarditą), smegenų uždegimą (encefalitą) ir sepsį.
Gydytojai įspėja, kad gripo komplikacijų rizika išlieka net ir susilpnėjus ūmiems ligos simptomams. Norint išvengti sunkių pasekmių, būtina laikytis gydytojo nurodymų ir gydyti gripą iki visiško pasveikimo. Po sunkios ligos svarbu sutelkti dėmesį į organizmo stiprinimą: vengti pervargimo ir streso, rinktis visavertį, vitaminingą maistą.
