Daugelis žmonių nė nesusimąsto, kad kasdien gali netekti dalies organizmui reikalingų vitaminų vien dėl netinkamų mitybos įpročių. Net ir valgant pakankamai, tam tikros klaidos lemia, kad naudingosios medžiagos prasčiau įsisavinamos arba jų gaunama per mažai. Vis dėlto šių nuostolių galima išvengti, jei mityba planuojama sąmoningai.
Mitybos specialistai pabrėžia, kad didžiąją dalį vitaminų žmogus gali gauti iš visavertės ir įvairios mitybos. Tam nebūtini sudėtingi režimai ar griežti ribojimai – svarbiausia subalansuotas produktų pasirinkimas ir reguliarūs valgymo įpročiai.
Į kasdienį racioną įtraukiant skirtingų grupių maisto produktus, organizmas natūraliai aprūpinamas dauguma reikalingų vitaminų ir mineralų. Sveika mityba dažniausiai suprantama kaip tokia, kai didžioji dalis maistinių medžiagų gaunama iš pagrindinių, mažai apdorotų produktų.
Toks mitybos modelis apima daržoves, vaisius, grūdinius produktus ir įvairius baltymų šaltinius. Ypač svarbu rinktis kuo įvairesnių spalvų daržoves ir vaisius, nes skirtingi pigmentai dažnai rodo skirtingų vitaminų bei antioksidantų gausą.
Moksliniai tyrimai rodo, kad kuo įvairesnė lėkštė, tuo platesnis gaunamų maistinių medžiagų spektras. Skirtingos tekstūros, skoniai ir spalvos padeda užtikrinti, kad organizmas gautų ne tik vitaminus, bet ir kitus svarbius mikroelementus.
Kai kurie produktai išsiskiria ypač didele vitaminų ir mineralų koncentracija. Pavyzdžiui, brokoliai yra puikus vitaminų C, K ir A šaltinis, be to, juose gausu kalio, kalcio ir geležies.
Smidrai vertinami dėl didelio B grupės vitaminų kiekio, taip pat vitaminų A, C ir E. Kiaušiniai laikomi vienu universaliausių produktų, nes juose randama daug pagrindinių vitaminų, įskaitant vitaminą D, taip pat cholino, svarbaus nervų sistemos veiklai.
Uogos pasižymi dideliu vitamino C ir antioksidantų kiekiu, o pieno produktai aprūpina organizmą kalciu, jodu ir kitais mineralais, reikalingais kaulų tvirtumui bei skydliaukės funkcijai.
Vis dėlto net ir laikantis subalansuotos mitybos, tam tikrais atvejais organizmui gali pritrūkti kai kurių vitaminų. Tai ypač aktualu patiriant didesnį fizinį krūvį, stresą, sergant tam tikromis ligomis ar ribojant kai kuriuos maisto produktus.
Tokiose situacijose kartais svarstomas maisto papildų vartojimas. Tačiau specialistai pabrėžia, kad papildai neturėtų pakeisti pilnavertės mitybos ir turėtų būti vartojami tik įvertinus individualius poreikius.
Prieš pradedant vartoti bet kokius vitaminus ar maisto papildus, būtina pasitarti su gydytoju ar kitu sveikatos priežiūros specialistu. Tai padeda išvengti perteklinio vartojimo ir užtikrinti, kad organizmas gautų būtent tai, ko jam iš tiesų reikia.
