Naudotų daiktų pirkimas ir pardavimas Lietuvoje jau peržengė nišinės alternatyvos ribas ir tapo masine praktika. Remiantis „Geopost E-shopper Barometer 2025“ Lietuvos duomenimis, 73 proc. šalies gyventojų naudojasi prekybos tarp vartotojų (C2C) platformomis, o per metus šis rodiklis išaugo 7 procentiniais punktais.
Tačiau, augant antrinei rinkai, keičiasi ir pasitikėjimo sandoriais pagrindai: kaina išlieka svarbi, bet vis dažniau lemiamu veiksniu tampa pats procesas – nuo aiškaus susitarimo tarp dviejų žmonių iki patikimo ir prognozuojamo siuntos pristatymo.
Panašios tendencijos fiksuojamos ir kitose Baltijos valstybėse. Estijoje naudotų daiktų platformomis naudojasi 73 proc. gyventojų, Latvijoje – 68 proc., o Lietuvos ir Estijos rodikliai jau viršija Europos vidurkį. Tai rodo, kad prekyba tarp vartotojų regione sparčiai tampa kasdienio vartojimo dalimi, o ne išimtimi.
Pasitikėjimą lemia ne idėja, o patirtis
„Antrinė rinka dažnai romantizuojama kaip tvaresnė ar pigesnė alternatyva, tačiau tyrimo duomenys atskleidžia paprastesnę realybę. Kai prekyba tarp dviejų žmonių tampa kasdienybe, pasitikėjimą lemia ne idėja, o patirtis – ar procesas yra aiškus, prognozuojamas ir be nereikalingos įtampos. Kuo dažniau žmonės perka ir parduoda, tuo mažiau jie toleruoja chaosą“, – sako „DPD Lietuva“ pardavimų ir marketingo direktorius Baltijos šalims Gabrielius Bilevičius.
Šią įtampą atspindi ir konkretūs vartotojų lūkesčiai. Remiantis „Geopost E-shopper Barometer 2025“ Lietuvos duomenimis, beveik 8 iš 10 elektroninės prekybos pirkėjų svarbu žinoti, kas pristatys jų siuntą. Aiški informacija apie pristatymo laiką, siuntos kelią ir atsiėmimo vietą tampa vienais svarbiausių pasirinkimo kriterijų.
Augant prekybos tarp vartotojų dažniui, ypač tarp reguliarių pirkėjų ir pardavėjų, tolerancija neaiškiems ir sunkiai prognozuojamiems procesams mažėja. Vartotojai vis dažniau renkasi sprendimus, kurie suteikia daugiau kontrolės ir sumažina netikėtumų tikimybę.
Pristatymas – pasitikėjimo dalis
„Kai prekyba tarp vartotojų pasiekia tokį mastą, pristatymas nustoja būti vien techninis veiksmas. Jis tampa neatsiejama pasitikėjimo dalimi. Jei siunta vėluoja, dingsta ar yra sunkiai atsekama, problemą patiria ne platforma, o du žmonės, bandantys susitarti tarpusavyje. Todėl antrinėje rinkoje laimi ne tie, kurie siūlo pigiausią sprendimą, o tie, kurie sumažina riziką ir nepalieka vietos interpretacijoms“, – pabrėžia „DPD Lietuva“ pardavimų ir marketingo direktorius.
Didėjant antrinės rinkos mastui, šie pokyčiai tampa aktualūs ne tik pavieniams vartotojams ar atskiroms platformoms, bet ir visai elektroninės prekybos ekosistemai. Kai pirkimas ir pardavimas tarp žmonių tampa įprasta kasdienybe, sėkmę lemia ne greitis ar matomumas, o sprendimai, kurie mažina neapibrėžtumą ir užtikrina, kad sandoris būtų užbaigtas būtent taip, kaip sutarta.
Tai nėra trumpalaikė tendencija – tai struktūrinis pokytis, į kurį rinka vis dažniau turės reaguoti, kurdama skaidresnius, patikimesnius ir vartotojams suprantamesnius procesus.
