Gripo sezonas Lietuvoje vėl įgauna pagreitį – sergamumo rodikliai sparčiai auga, o dalyje savivaldybių jau pasiektas epideminis lygis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, per pastarąją savaitę bendras sergamumo gripu, COVID-19 ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis šalyje išaugo nuo 965 iki 1253 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Specialistai pabrėžia, kad toks šuolis rodo aktyviai besitęsiantį virusų sezoną ir primena: ypač svarbu laiku reaguoti į simptomus bei laikytis prevencinių priemonių.
„Gripas prasideda staiga – jį išduoda greitai progresuojantys simptomai. Dažniausiai pasireiškia iki 39 laipsnių pakylanti temperatūra, sausas kosulys, gerklės ir galvos skausmas, nuovargis, bendras negalavimas. Taip pat dažnai skundžiamasi geliančiais raumenimis, maudžiančiais sąnariais. Tuo tarpu sergant COVID-19, nors simptomai panašūs, jie dažniausiai būna lengviau išreikšti“, – pasakoja šeimos gydytoja Vida Uzelienė.
Gydytoja pažymi, kad daugelis kvėpavimo takus pažeidžiančių virusų sukelia vietinius uždegimus, kurie dažniausiai praeina gydant simptomus ir nesukelia komplikacijų. Tačiau jeigu COVID-19 virusas pavojingiausias rizikos grupėms priskiriamiems asmenims, tai gripas sunkiai gali paveikti ir visiškai sveikus, jaunus žmones.
Gripo virusas ypač pavojingas nusilpusiam organizmui
„Gripo virusas sukelia intensyvų uždegimą visame organizme. Kai organizmas yra nualintas dėl lėtinių ligų, pervargimo, nusilpusio imuniteto, kai neužtikrinama visavertė mityba ar vargina miego sutrikimai, tinkamai susidoroti su virusais tampa sudėtinga. Be to, gripo virusas greitai mutuoja, todėl konkrečiai atmainai imuniteto neturintis organizmas į naujai atsiradusį virusą reaguoja itin audringai. Dėl šių priežasčių dažnos gripo komplikacijos yra plaučių ar širdies raumens uždegimai, taip pat kitų lėtinių ligų paūmėjimai“, – aiškina V. Uzelienė.
Pajutus pirmuosius ligos simptomus, gydytoja pirmiausia rekomenduoja likti namuose, kad virusas neplistų toliau.
„Palanki terpė daugintis gripo virusui – mūsų gerklės ir nosies gleivinė. Nusičiaudėjus patalpoje viruso dalelės ore gali išsilaikyti iki 15 minučių, todėl didesniuose žmonių susibūrimuose viruso plitimo išvengti labai sunku. Pajutus pirmuosius simptomus reikėtų likti namuose, o jeigu vis dėlto būtina kažkur vykti – privalu dėvėti kaukę“, – primena gydytoja.
Pasak V. Uzelienės, kaukių dėvėjimas viešose vietose ypač svarbus senjorams, lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims, nėščiosioms ir vaikams, kurie nori išvengti užsikrėtimo ar sunkios ligos eigos. Vis dėlto kaukes verta dėvėti ir sveikiems žmonėms, nes nuolatinis gripo viruso mutavimas didina bendrą gyventojų imlumą šiai infekcijai.
Pagrindinės apsisaugojimo priemonės
„Svarbiausia apsisaugojimo priemonė išlieka dažnas ir kruopštus rankų plovimas muilu. Taip pat rekomenduojama reguliariai vėdinti patalpas, kad sumažėtų virusų koncentracija ore.
Vis dėlto pagrindinį vaidmenį atlieka profilaktika, o skiepai nuo gripo yra svarbiausia jos priemonė. Skiepytis galima ir dabar. Skiepijantis kasmet, mažėja rizika susirgti, o užsikrėtus – patirti sunkias komplikacijas“, – komentuoja V. Uzelienė.
Kada kreiptis į gydytoją?
Šeimos gydytoja teigia, kad greitąjį kombinuotą gripo ir COVID-19 testą, įsigytą vaistinėje, galima atlikti ir namuose. Svarbu tai padaryti ligos pradžioje – tiksliausią rezultatą testas dažniausiai parodo 2–5 ligos dieną. Jeigu rezultatas kelia abejonių, testą patartina pakartoti po 1–2 dienų. Gydytoja pastebi, kad pasitaiko atvejų, kai pacientai vienu metu serga abiem virusais.
„Jeigu būklė nėra sunki, galima gydytis namuose. Svarbu laikytis ramybės ir poilsio režimo, vengti fizinio krūvio. Kūno temperatūrai ir raumenų skausmui mažinti gali būti vartojami vaistai nuo karščiavimo, tačiau juos būtina vartoti atsakingai – laikytis rekomenduojamų dozių ir vengti perdozavimo. Taip pat patartina gerti daug šiltų skysčių, ypač jeigu gausiai prakaituojama“, – sako V. Uzelienė.
Pasak specialistės, prireikus gydytojas gali paskirti ir antivirusinių vaistų, kurie slopina viruso dauginimąsi organizme. Kai simptomai nėra sunkūs, receptą galima gauti pasinaudojus nuotoline konsultacija.
Nuotolinės konsultacijos – greitesnė pagalba sergantiesiems
Sveikatos draudimo ir specializuotos rizikos draudimo ekspertas Audrius Zinevičius pažymi, kad sveikatos draudimo klientai vis dažniau renkasi nuotolines šeimos gydytojų konsultacijas. Per metus naudojimasis šiomis paslaugomis išaugo beveik šešis kartus.
„Susirgę žmonės nori kuo greitesnės pagalbos. Gydymo įstaigose vizito kartais tenka laukti visą dieną ar net kelias, o šventinėmis dienomis, norint patekti pas budinčius gydytojus, nusidriekia eilės. Be to, sergant virusinėmis ligomis patartina likti namuose ir neplatinti virusų. Siekdami to išvengti, žmonės vis dažniau naudojasi nuotolinėmis šeimos gydytojų konsultacijomis. Sveikatos draudimą turintiems asmenims jos teikiamos ne tik darbo, bet ir švenčių dienomis“, – pasakoja A. Zinevičius.
Pasak jo, nuotolinių konsultacijų metu šeimos gydytojai gali ne tik patarti, bet ir paskirti gydymą, išrašyti receptą, prireikus – nedarbingumo pažymėjimą, siuntimą pas gydytoją specialistą ar tyrimams. Visi ligos eigos ir gydymo dokumentai įprasta tvarka patenka į paciento „E. sveikatos“ paskyrą.
Vis dėlto A. Zinevičius pabrėžia, kad esant labai ryškiems ligos simptomams, kai aukšta temperatūra nepaisant vaistų išlieka, o savijauta blogėja, reikėtų kreiptis į gydytoją gyvai. Tai ypač svarbu rizikos grupėms priklausantiems pacientams.
