Klinikinis logopedas ligoninėje – sveikatos priežiūros specialistas, dirbantis su sudėtingais, o neretai ir gyvybiškai svarbiais sutrikimais, atsirandančiais po neurologinių pažeidimų. Po insulto, galvos traumų ar kitų galvos smegenų ligų pacientams gali sutrikti ne tik kalbėjimas, bet ir kalbos suvokimas, rijimas, balsas, skaitymas, rašymas bei pažintinės funkcijos. Šie pokyčiai tiesiogiai veikia žmogaus savarankiškumą, bendravimą ir gyvenimo kokybę.
Tokiais atvejais klinikinio logopedo darbas tampa neatsiejama gydymo ir reabilitacijos proceso dalimi: specialistas padeda atkurti prarastas funkcijas, ieško alternatyvių komunikacijos būdų, užtikrina saugų rijimą ir prisideda prie paciento grįžimo į kasdienį gyvenimą. Apie klinikinių logopedų darbo specifiką ligoninėje, dažniausiai pasitaikančius sutrikimus ir kalbos bei kitų funkcijų atkūrimo procesą pasakoja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro klinikinės logopedės Sigita Kudakauskienė ir Rasa Almanienė.
Kas yra klinikinis logopedas ir su kokiais pacientais jis dirba?
Rasa Almanienė: Klinikinis logopedas ligoninėje dirba su pacientais, turinčiais kalbos, kalbėjimo, rijimo ar balso funkcijos sutrikimų. Taip pat padedame esant pažintinių funkcijų sutrikimams – tai gali būti rašymo, skaitymo ar skaičiavimo sunkumai. Viskas priklauso nuo to, kurios galvos smegenų sritys yra pažeistos ir kokias funkcijas tas pažeidimas paveikė.
Logopedas ir suaugusieji: ar garsų tarimas – sudėtingas mechanizmas?
Klausimas: Dažnai manoma, kad logopedai daugiausia dirba su vaikais. Ar taisyklinga garsų tarimo sistema iš tiesų yra sudėtingas mechanizmas?
Sigita Kudakauskienė: Taip, tai labai sudėtingas mechanizmas. Kad galėtume taisyklingai tarti garsus ir sklandžiai kalbėti, darniai turi veikti daugybė raumenų, svarbūs ir suvokimo procesai, ir foneminė klausa. Dažniausiai tai siejama su vaikais, nes būtent vaikystėje dažniausiai koreguojami garsų tarimo sutrikimai. Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai jie išlieka ir suaugus.
Ar suaugus galima ištaisyti garsų tarimo sutrikimus?
Sigita Kudakauskienė: Taip, tai tikrai įmanoma. Daug kas priklauso nuo žmogaus motyvacijos ir pastangų. Pavyzdžiui, netaisyklingas R garso tarimas kai kurioms profesijoms gali tapti rimta kliūtimi. Esame dirbusios ir su aktorinio meistriškumo studentais. Su suaugusiais dirbame panašiais metodais kaip ir su vaikais, ir dažnai pasiekiame labai gerų rezultatų.
Dažniausi netaisyklingo R garso tarimo variantai
Klausimas: Kalbant apie R garsą – kokie netaisyklingo tarimo variantai pasitaiko dažniausiai?
Sigita Kudakauskienė: Dažniausiai pasitaiko atvejai, kai dėl nepakankamai judraus liežuvio galiuko R garsas tariamas kaip „re“, primenantis anglišką R. Kitas variantas – gomurinis, vadinamasis „prancūziškas“ R, kai virpa liežuvėlis. Jei toks tarimas susiformuoja vaikystėje, suaugus jį ištaisyti būna sudėtingiau, nes žmogui taip tiesiog įprasta ir patogu kalbėti.
Dažniausios ligos ir traumos, sukeliančios kalbos sutrikimus
Klausimas: Pereikime prie ligoninės konteksto. Kokios ligos ar traumos dažniausiai sukelia kalbos sutrikimus?
Rasa Almanienė: Dažniausiai kalbos sutrikimus sukelia galvos smegenų kraujotakos sutrikimai, kitaip tariant, insultai. Taip pat tai gali būti galvos traumos, smegenų augliai, aneurizmų plyšimai. Tokiais atvejais pažeidžiami kalbos centrai galvos smegenų žievėje.
Ar sutrinka tik kalbėjimas?
Klausimas: Ar tokiais atvejais sutrinka tik kalbėjimas?
Rasa Almanienė: Ne, tikrai ne vien kalbėjimas. Žmogus gali ne tik nebekalbėti, bet ir nebesuprasti kalbos: jis girdi garsus, tačiau nesupranta, kas jam sakoma. Tai panašu į situaciją, kai atsiduri svetimoje šalyje ir nemoki kalbos. Be to, dažnai sutrinka ir skaitymo bei rašymo gebėjimai.
Pirmieji žingsniai po insulto ar traumos
Klausimas: Kaip atrodo klinikinio logopedo darbas pirmosiomis dienomis po insulto ar traumos?
Sigita Kudakauskienė: Svarbiausia – pradėti kuo anksčiau. Dažniausiai jau antrą ar trečią dieną po įvykio ateiname pas pacientą į palatą. Jei žmogus nesupranta kalbos, pradedame nuo alternatyvios komunikacijos: gestų, rankų judesių, labai paprastų komandų. Pamažu pereiname ir prie balso bei artikuliacijos pratimų.
Individualus požiūris į kiekvieną pacientą
Klausimas: Ar visiems pacientams taikomi tie patys metodai?
Sigita Kudakauskienė: Kiekvienam pacientui taikome individualų požiūrį. Vieniems suvokimas ir kalba atsikuria greičiau, kitiems – lėčiau. Pasitaiko ir labai sudėtingų atvejų, kai progresas vyksta itin palaipsniui.
Emocinis ryšys su pacientu
Klausimas: Ar jūsų darbe svarbus emocinis ryšys su pacientu?
Rasa Almanienė: Taip, emocinis ryšys yra labai svarbus. Iš dalies mes esame ir psichologai. Jei nėra kontakto su pacientu, jis dažnai nenoriai atlieka užduotis. Taip pat labai svarbus darbas su artimaisiais: jie neretai mano, kad pacientas negirdi, tačiau iš tikrųjų jis girdi – tik nesupranta, kas sakoma.
Kaip praktiškai atkuriama kalba, kai sutrikusi artikuliacija?
Klausimas: Kaip praktiškai atkuriama kalba, kai sutrikusi artikuliacija?
Sigita Kudakauskienė: Tokiais atvejais dažniausiai kalbame apie dizartriją. Žmogus žino, ką nori pasakyti, tačiau negali to padaryti dėl raumenų inervacijos sutrikimų. Tuomet atliekame liežuvio, žandikaulio ir lūpų mankštas, dažnai dirbame prieš veidrodį, kad pacientas galėtų matyti save ir geriau kontroliuoti judesius.
Darbas su rijimo sutrikimais
Klausimas: Kaip dirbate su rijimo sutrikimais?
Rasa Almanienė: Atliekame specialius pratimus, mokome kompensacinių būdų: valgyti mažesniais kąsniais, parinkti tinkamą galvos padėtį, laiku atsikrenkšti. Visa tai svarbu, kad valgymas būtų saugus ir nekeltų pavojaus paciento sveikatai.
Naudojamos priemonės ir technologijos
Klausimas: Kokias priemones naudojate savo darbe?
Sigita Kudakauskienė: Naudojame įvairias priemones: logopedinius zondus, vibruojantį šaukštelį, elektrostimuliacijos aparatą, taip pat specialias ausines, padedančias pacientui geriau išgirsti savo balsą.
Kaip patekti pas klinikinį logopedą?
Klausimas: Kaip pacientas gali patekti pas klinikinį logopedą?
Rasa Almanienė: Reikalingas gydytojo siuntimas. Šiuo metu siuntimą gali išrašyti ir gydytojas specialistas, todėl pacientai konsultacijai pas klinikinį logopedą dažnai patenka greičiau.
