Daugelyje šeimų sriuba ar sultinys yra neatsiejama ir kasdienio, ir šventinio stalo dalis. Nuo seno tikima, kad geras naminis sultinys ne tik sušildo, bet ir stiprina organizmą, padeda atsigauti po ligos, nuovargio ar emocinio išsekimo.
Vis dėlto net ir patyrusios šeimininkės neretai padaro vieną įsisenėjusią klaidą dar prieš pradedant virti. Iš įpročio jos kruopščiai nulupa daržoves, manydamos, kad taip bus švariau ir teisingiau. Tačiau toks įprotis gali sumažinti patiekalo maistinę vertę ir susilpninti skonį.
Mitybos ir kulinarijos specialistai vis dažniau pabrėžia: norint išvirti išties kvapnų, sodraus skonio ir naudingą sultinį, verta šį įprotį peržiūrėti. Daugeliu atvejų daržovių geriau ne lupti, o tik labai kruopščiai nuplauti.
Daržovių odelė – tarsi slaptas ingredientas, apie kurį daugelis pamiršta. Būtent po ja ir viršutiniame minkštimo sluoksnyje sukaupta nemažai vitaminų, mineralų ir aromatinių junginių. Jie suteikia sultiniui gilesnį skonį, sodresnį kvapą ir gražesnę spalvą.
Odelėse gausu kalio, magnio, geležies, taip pat B grupės vitaminų ir natūralių pigmentų. Šios medžiagos ne tik pagerina skonį, bet ir prisideda prie organizmo stiprinimo. Nulupdami daržoves, reikšmingą dalį vertingų medžiagų tiesiog išmetame.

Vietoje lupimo geriau daržoves labai kruopščiai nuplauti po šaltu vandeniu, naudojant kietesnį šepetėlį ar kempinėlę. Taip pašalinami nešvarumai, smėlis ir žemių likučiai, tačiau išsaugoma tai, kas svarbiausia.
Tai galioja ir svogūnams. Švariai nuplautą apatinę lukšto dalį galima palikti verdant sultinį – ji suteikia gražų auksinį atspalvį ir subtilios skonio gilumos. Svarbiausia nupjauti supuvusias ar pažeistas vietas ir rinktis tik šviežias daržoves.
Daržoves sultiniui reikėtų rinktis sveikas, nesupelijusias. Prieš plovimą verta pašalinti storas šaknis ar lapų likučius, o vėliau atidžiai apžiūrėti ir išpjauti tamsius ar pažeistus plotus. Jei daržovės labai purvinos, jas galima trumpam pamirkyti vandenyje ir tik tuomet šveisti.
Daržovių lupimas – ne vienintelė klaida, galinti sugadinti sultinį. Ne mažiau svarbu ir tai, kuo bandome pakeisti natūralius ingredientus. Daugelis renkasi sultinio kubelius tikėdamiesi sustiprinti skonį, tačiau dažniausiai tai tėra druskos ir skonio stipriklių mišinys, suteikiantis dirbtinį aromatą.
Kur kas geresnį rezultatą duoda natūralūs prieskoniai ir daržovės. Česnakas, poras, lauro lapai, pipirai, salierai, pastarnokai, petražolės ar krapai sukuria gilų, švarų skonį be sintetinių priedų. Toks sultinys būna sodrus ir subalansuotas savaime.
Kita dažna klaida – skuba. Geras sultinys nemėgsta nei didelės ugnies, nei trumpinimo. Jei užvirsite stipriai ir po valandos tikėsitės tobulo rezultato, skonis greičiausiai bus seklus ir neišraiškingas.
Tikras, gilus sultinys turi virti lėtai, vos virpėdamas, kelias valandas. Per tą laiką iš daržovių ir mėsos pamažu išsiskiria aromatai, o skystis prisotinamas skonio ir maistingųjų medžiagų. Būtent lėtas virimas suteikia sultiniui tą „namų vaisto“ pojūtį.
Svarbus ir vandens pasirinkimas. Mėsą ir daržoves reikėtų užpilti šaltu, o ne verdančiu vandeniu. Pamažu kylant temperatūrai, skonis ir naudingosios medžiagos tolygiai pereina į sultinį, o skystis išlieka skaidrus ir švelnus.
Jei vanduo nuo pat pradžių per karštas, baltymai staigiai sutraukėja, dalis skonio lieka produktuose, o sultinys tampa blankus ir drumstas. Per stiprus virimas taip pat ardo struktūrą ir blogina galutinį vaizdą.
Ne veltui sakoma, kad geras naminis sultinys – tarsi vaistas nuo liūdesio. Jis sušildo, ramina ir suteikia jaukumo, ypač kai paruoštas neskubant ir su pagarba produktams.
Vos keli paprasti pokyčiai – neluptos, bet kruopščiai nuplautos daržovės, natūralūs prieskoniai, lėtas virimas ir šaltas vanduo – gali visiškai pakeisti sriubos skonį. Toks sultinys bus sodresnis, kvapnesnis, maistingesnis ir toks, prie kurio norisi sugrįžti vėl ir vėl.

