Popieriaus, kartono, medienos, anglių ar briketų pelenų kasdien susidaro tiek namuose, kuriuose kūrenami židiniai, tiek turintiems krosnis ar kieto kuro katilus. Nuo to, kas buvo deginama, priklauso, į kokį konteinerį pelenus mesti ir ar apskritai verta juos išmesti – dalį jų galima naudingai panaudoti sode. Svarbu žinoti kelias paprastas, bet būtinas taisykles.
Saugus ir teisingas pelenų sutvarkymas pirmiausia priklauso nuo jų kilmės. Skirtingų medžiagų pelenai turi būti išmetami į skirtingus konteinerius.
Pelenai iš medienos
Jei pelenai susidarė deginant švarią, neimpregnuotą medieną (pavyzdžiui, židinyje ar krosnelėje), juos galima mesti į bioatliekų (rudąjį) konteinerį. Tokie pelenai yra organinės kilmės ir gali būti kompostuojami. Svarbu, kad mediena nebūtų dažyta, lakuota ar kitaip chemiškai apdorota.
Anglių ar anglies briketų pelenus (dažnai susidarančius kieto kuro katiluose ar anglimi kūrenamose krosnyse) reikia mesti į mišrių atliekų (juodąjį) konteinerį. Tokiuose pelenuose gali būti įvairių priemaišų ir teršalų, todėl jie netinka nei kompostavimui, nei naudojimui sode.
Jeigu pelenai gauti deginant švarų popierių ar kartoną, kuris nebuvo dengtas folija, plastiku ar kitomis dangomis, juos taip pat galima mesti į bioatliekų konteinerį. Vis dėlto būtina įsitikinti, kad degintos medžiagos neturėjo dažų, klijų, lipnių etikečių ar kitų cheminių priedų – tokios priemaišos užteršia pelenus ir daro juos netinkamus nei kompostui, nei trąšai.
Į ką būtina atkreipti dėmesį prieš išmetant pelenus?
Prieš išmetant pelenus, visada įsitikinkite, kad jie visiškai atvėsę. Net ir vos šiltame pelenų sluoksnyje gali likti žarijų, kurios, patekusios į plastikinį konteinerį ar maišą su kitomis atliekomis, gali sukelti gaisrą. Niekada nemeskite pelenų kartu su dar rusenančiomis anglimis ar žarijomis.
Saugiausia pelenus kurį laiką laikyti metaliniame inde su dangčiu, pastatytame ant nedegaus paviršiaus. Tik įsitikinus, kad pelenai visiškai atšalę, juos galima išmesti arba panaudoti kitur.
Taip pat verta pasidomėti savo savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėmis – kai kur pateikiamos detalesnės rekomendacijos, kaip ir kur šalinti skirtingos kilmės pelenus.
Pelenai sode – paprastas ir naudingas būdas juos panaudoti
Švarūs medienos pelenai (pavyzdžiui, iš židinio ar krosnelės, kūrenamos tik sausomis, neapdorotomis malkomis) gali būti naudingi sode. Jie veikia kaip natūrali, švelni trąša.
Medienos pelenuose yra vertingų mikroelementų, ypač kalio, taip pat kalcio ir magnio. Šios medžiagos:
- skatina augalų augimą ir žydėjimą;
- gerina dirvos struktūrą;
- mažina dirvos rūgštingumą, nes pelenai dirvą šarmina.
Vis dėlto pelenus būtina naudoti saikingai – jų perteklius gali pernelyg pakelti dirvos pH ir augalams pakenkti. Dažniausiai rekomenduojama pelenus plonai pabarstyti ant dirvos paviršiaus ir lengvai įterpti į viršutinį sluoksnį arba įmaišyti į kompostą.
Pelenai kaip natūrali augalų apsauga
Medienos pelenai gali būti naudojami ir kaip natūrali priemonė kai kuriems kenkėjams atbaidyti. Plonas pelenų sluoksnis aplink augalo šaknų zoną ar lysvę kartais atbaido šliužus ir dalį dirvožemio kenkėjų. Tačiau ir šiuo atveju svarbu nepadauginti, kad nepasikeistų dirvos reakcija.
Pelenais labiausiai tinka tręšti augalus, kurie mėgsta silpnai rūgščią ar neutralią dirvą ir gerai reaguoja į papildomą kalio kiekį. Dažniausiai palankiai į pelenus reaguoja:
- agurkai ir pomidorai;
- obelys;
- avietės ir braškės;
- vynmedžiai;
- levandos;
- juodieji šeivamedžiai;
- buksmedžiai;
- sodo juka.
Rūgščią dirvą mėgstančių augalų, tokių kaip šilauogės, rododendrai, azalijos ar dauguma spygliuočių, pelenais tręšti nereikėtų, nes jie mažina dirvos rūgštingumą ir gali augalams pakenkti.
Tinkamai sutvarkyti pelenai reiškia ne tik didesnį saugumą ir atsakingą atliekų rūšiavimą, bet ir galimybę dalį jų grąžinti į dirvą kaip natūralią, nemokamą trąšą.
