Puodelis karštos arbatos daugeliui – neatsiejama kasdienio ritualo dalis. Ryte ji padeda pabusti ir susitelkti, po pietų gali palengvinti virškinimą, o vakare – nuraminti po įtemptos dienos. Arbata neretai laikoma vienu sveikiausių gėrimų: ji turi antioksidantų ir gali palankiai veikti širdies bei nervų sistemas, taip pat medžiagų apykaitą.
Vis dėlto nauji moksliniai tyrimai rodo, kad net ir šis, atrodytų, idealus gėrimas gali slėpti nematomą riziką, apie kurią daugelis nė nesusimąsto. Svarbu suprasti, kad pavojus slypi ne pačiuose arbatos lapeliuose, o aplinkiniuose veiksniuose – pakuotėse, vienkartiniuose puodeliuose ir tam tikruose vartojimo įpročiuose.
Birmingamo universiteto mokslininkų tyrimas, publikuotas mokslo žurnale „Science of the Total Environment“, atkreipė dėmesį į tai, kad įprastas karštos arbatos puodelis gali būti reikšmingas mikroplastiko šaltinis. Tai paskatino kritiškiau pažvelgti į tai, ką iš tikrųjų geriame ir kaip kasdieniai pasirinkimai gali atsiliepti sveikatai.
Kuo pavojinga arbata?
Tyrimo metu buvo įvertinta daugiau nei 150 populiarių gėrimų. Nustatyta, kad būtent karštoje arbatoje mikroplastiko koncentracija gali būti didžiausia.
Tyrimo vadovas profesorius Mohamedas Abdalla teigė, kad viename litre arbatos gali būti iki 60 mikroplastiko dalelių. Tai reikštų, jog viename puodelyje jų gali būti apie 12–15. Palyginimui, energetiniuose gėrimuose ar gazuotuose limonaduose plastiko dalelių aptinkama beveik dvigubai mažiau.

Mikroplastikas – itin smulkios plastiko dalelės, plika akimi nematomos, tačiau galinčios patekti į organizmą su maistu ir gėrimais. Nors jų poveikis vis dar intensyviai tiriamas, laboratoriniai bandymai mikroplastiką sieja su uždegiminiais procesais, hormonų pusiausvyros sutrikimais bei žarnyno mikrobiotos pokyčiais.
Kodėl taip nutinka?
Aukšta temperatūra. Verdantis vanduo paspartina plastikinių pakuočių ir kitų polimerinių medžiagų irimą. Dėl to į karštą gėrimą gali patekti daugiau mikroplastiko dalelių nei į šaltus ar kambario temperatūros gėrimus.
Arbatos pakeliai. Dalis šiuolaikinių arbatos pakelių, ypač piramidinių maišelių, gaminami naudojant nailoną ar bioplastiką. Nors jie atrodo patogūs ir modernūs, karštas vanduo gali skatinti dalelių atsiskyrimą, o jos patenka tiesiai į puodelį.
Vienkartiniai puodeliai „išsinešti“. Kavinėse naudojami popieriniai puodeliai iš vidaus dažniausiai padengti plonu plastiko sluoksniu, kad nepraleistų skysčio. Karšta arbata šią dangą veikia intensyviau, todėl vienai porcijai gali „pridėti“ dar apie 22 mikroplastiko daleles. Prie to prisideda ir plastikiniai dangteliai bei maišikliai.
Taninai arbatoje. Be mikroplastiko, verta prisiminti ir natūralias pačios arbatos medžiagas. Arbatoje gausu taninų – augalinės kilmės junginių, turinčių antioksidacinių savybių. Tačiau taninai gali surišti maiste esantį geležį (ypač augalinės kilmės – iš ankštinių, grūdų, žalumynų) ir taip sumažinti jos įsisavinimą.

Tai ypač aktualu vegetarams ir veganams, nėščiosioms, taip pat žmonėms, kuriems padidėjusi geležies stokos anemijos rizika. Net ir sveikam žmogui įprotis dažnai gerti arbatą kartu su maistu ilgainiui gali neigiamai paveikti kai kurių mineralų ir vitaminų pasisavinimą.
Kaip saugiau mėgautis arbata?
Nors informacija apie mikroplastiką gali kelti nerimą, tai nereiškia, kad arbatos būtina visiškai atsisakyti. Specialistai pateikia kelis paprastus įpročius, padedančius sumažinti riziką ir išlaikyti šio gėrimo naudą.
Rinkitės birią arbatą. Jei įmanoma, atsisakykite arbatos pakeliuose ir pirmenybę teikite biriai lapinei arbatai, plikomai arbatinuke ar puodelyje per sietelį. Taip sumažinsite sąlytį su plastiku ir pakuočių medžiagomis.
Naudokite stiklinį ar keraminį indą. Arbatą gerkite iš stiklo, keramikos ar porceliano puodelių. Venkite vienkartinių popierinių puodelių su plastikine danga, plastikinių indų ir dangtelių, ypač jei gėrimas labai karštas. Namuose ar darbe rinkitės daugkartinius, kokybiškus indus.
Laikykitės tinkamo laiko. Arbatą geriau gerti ne valgant, o praėjus maždaug 30–60 minučių po valgio. Taip taninai mažiau trukdys geležies ir kitų maistinių medžiagų pasisavinimui. Taip pat verta vengti stiprios arbatos tuščiu skrandžiu.
Stebėkite bendrą vartojimą. Atkreipkite dėmesį, kaip dažnai renkatės gėrimus „išsinešti“ plastiku dengtame puodelyje. Jei tai tapo kasdienybe, verta įsigyti daugkartinį termo puodelį iš nerūdijančio plieno, stiklo ar keramikos.
Atsakingas požiūris į sveikatą. Nors galutinių išvadų apie mikroplastiko poveikį dar trūksta, profilaktiškai mažinti nereikalingą sąlytį su plastiku – racionalus pasirinkimas. Svarbiausia įvertinti savo įpročius ir, kai įmanoma, rinktis natūralesnes, mažiau apdorotas alternatyvas.
Dėmesio: ši informacija yra bendro, šviečiamojo pobūdžio ir nėra medicininė konsultacija. Straipsnyje pateikti faktai ir rekomendacijos nėra skirti savidiagnostikai ar savigydai. Pajutus sveikatos sutrikimų ar įtarus ligą, būtina kreiptis į gydytoją ar kitą kvalifikuotą sveikatos priežiūros specialistą.

