Žiema daugeliui sodininkų atrodo kaip poilsio metas, tačiau būtent šiuo laikotarpiu priimti sprendimai dažnai nulemia, kokia bus sodo būklė pavasarį ir vasarą. Tinkama priežiūra šaltuoju metų laiku padeda išvengti ilgalaikių pažeidimų ir užtikrina vešlią augmeniją ateinančiam sezonui.
Nors augalai žiemą ilsisi, tai kartu yra ir jų ištvermės išbandymas. Staigūs temperatūros svyravimai, stiprūs šalčiai ir sunkus sniegas gali padaryti žalos, kurios pasekmės išryškėja tik pavasarį. Todėl jautresnius krūmus ir jaunus medelius verta apsaugoti neaustine medžiaga, eglišakėmis ar mulčiu, saugančiu nuo šalčio ir vėjo.
Žiemą pravartu atidžiau apžiūrėti ir vaismedžius. Be lapų gerokai lengviau pastebėti nulaužtas šakas, žievės įtrūkimus ar kenkėjų paliktus pėdsakus. Kai kuriems vaismedžiams šis laikotarpis tinkamas genėjimui, o kamienų balinimas padeda apsaugoti nuo saulės ir šalčio sukeltų pažeidimų.
Ne mažiau svarbi ir dirvožemio priežiūra. Tuščias lysves bei gėlynus naudinga uždengti lapais, šiaudais ar perpuvusiu kompostu. Toks sluoksnis saugo dirvą nuo įšalo ir erozijos, o pavasarį palaipsniui praturtina ją maistinėmis medžiagomis bei gerina struktūrą.
Vis dėlto kai kurios žiemą daromos klaidos gali tyliai, bet užtikrintai pakenkti sodui. Viena dažniausių – vaikščiojimas po įšalusią arba atitirpusią veją. Įšalusios žolės lapeliai tampa itin trapūs, o šlapioje dirvoje lengvai susidaro provėžos. Pavasarį tai trukdo vejai tolygiai ataugti ir sudaro palankesnes sąlygas piktžolėms bei samanoms.
Problemų kyla ir tuomet, kai po švenčių ant augalų paliekamos dekoracijos. Tvirtai apvyniotos lemputės ar girliandos, judėdamos nuo vėjo, gali pažeisti jaunų medelių ir krūmų žievę, todėl pasibaigus šventiniam laikotarpiui jas reikėtų laiku nuimti.
Dažnai pamirštami ir vazonuose augantys augalai. Net šalčiui atsparios rūšys konteineriuose yra labiau pažeidžiamos, nes žemė juose įšąla greičiau ir giliau. Tokius augalus verta perkelti arčiau namo sienos, vazonus apšiltinti izoliacine medžiaga arba pernešti į vėsią, nuo šalčio apsaugotą vietą.
Dar viena dažna klaida – palikti ant vejos ar lysvių pūvančius lapus. Drėgnas lapų sluoksnis tampa idealia vieta ligų sukėlėjams ir kenkėjams peržiemoti, o pavasarį tai gali reikšti didesnes problemas sode. Sveikus lapus geriau panaudoti mulčiui arba kompostui.
Neretai pamirštamas ir visžalių augalų laistymas. Rododendrai, buksmedžiai ar lauravyšnės žiemą taip pat garina vandenį, todėl per atodrėkius, kai dirva atitirpsta, juos reikėtų saikingai palaistyti. Drėgmės trūkumas šaltuoju metų laiku gali lemti augalų džiūvimą pavasarį.
Sodas atsilygina tiems, kurie juo rūpinasi ištisus metus. Net ir žiemą skyrus šiek tiek dėmesio, galima išvengti klaidų, kurios nepastebimai silpnina augalus, ir pavasarį džiaugtis sveiku, gyvybingu sodu.
