Net ir atsisakius druskos maiste bei reguliariai sportuojant, kraujospūdis kartais išlieka padidėjęs arba net didėja. Priežastis gali slypėti ten, kur mažiausiai tikimasi – kasdien vartojamame produkte, kuris dažnai laikomas visiškai saugiu.
Apie tai, kas iš tiesų gali prisidėti prie padidėjusio kraujospūdžio, kalbama remiantis profesoriaus ir dietologo Olego Šveco įžvalgomis bei naujausiais moksliniais tyrimais.
Naujausi duomenys išryškino netikėtą rizikos veiksnį – įprastą geriamąjį vandenį. Tyrimai rodo, kad per didelė vandens mineralizacija natriu gali skatinti hipertenzijos vystymąsi net ir tiems, kurie laikosi sveikos gyvensenos principų.
Buvo išanalizuoti 27 moksliniai darbai, apimantys tyrimus Jungtinėse Valstijose, Europoje, Afrikoje ir Australijoje. Rezultatai parodė, kad žmonėms, vartojantiems didesnio druskingumo vandenį, hipertenzijos rizika padidėja maždaug 26 procentais. Mokslininkai pabrėžia, jog toks poveikis prilygsta nepakankamo fizinio aktyvumo žalai, todėl nuolat geriamas netinkamos sudėties vanduo kraujagyslėms gali kenkti panašiai kaip sėslus gyvenimo būdas.
Net ir nedidelis leistinų normų viršijimas gali turėti reikšmingų pasekmių. Tyrimų duomenimis, žmonėms, kurie nuolat vartoja daugiau natrio turintį vandenį, sistolinis kraujospūdis vidutiniškai padidėja apie 3,22 mmHg, o diastolinis – apie 2,82 mmHg. Nors individualiai toks pokytis gali atrodyti menkas, visuomenės mastu jis gali reikšti milijonus papildomų širdies ir kraujagyslių ligų atvejų.

Ši problema ypač aktuali pakrančių regionuose, kur gėlo ir sūraus vandens telkiniai yra arti vienas kito, o požeminis vanduo palaipsniui tampa vis sūresnis.
Į organizmą su vandeniu patenkantis natris veikia klastingai. Jis mažina azoto oksido kiekį, kuris būtinas kraujagyslėms atsipalaiduoti, didina arterijų standumą ir daro jas labiau pažeidžiamas. Be to, natris veikia nervų sistemą, palaikydamas organizmą nuolatinės įtampos ir streso būsenoje.
Pasaulio sveikatos organizacija kol kas nėra nustačiusi griežtų natrio ribų geriamajame vandenyje ir oficialiai laiko jį pakankamai saugiu. Vis dėlto mokslininkai atkreipia dėmesį, kad kai kuriuose regionuose, pavyzdžiui, Bangladeše, druskos koncentracija vandenyje gali būti net kelis kartus didesnė nei JAV ar Europos šalyse. Šiuo metu oficialiai pripažįstama tik tai, kad vanduo, kuriame natrio yra daugiau nei 200 mg/l, dažnai tampa nemalonaus skonio.
Didžiausios rizikos zonoje atsiduria žmonės, gyvenantys pakrančių teritorijose. Skaičiuojama, kad daugiau nei trys milijardai pasaulio gyventojų gyvena vietovėse, kur vandens šaltiniai palaipsniui sūdrėja. Nors tiesioginė tokio vandens sąsaja su insultu dar tiriama, ryšys tarp didesnio natrio kiekio vandenyje ir padidėjusio kraujospūdžio jau yra aiškiai nustatytas, nepriklausomai nuo žmogaus amžiaus ar lyties.
Specialistai pabrėžia, kad vien druskos ribojimo maiste ir fizinio aktyvumo ne visada pakanka. Svarbu atkreipti dėmesį ir į kasdien geriamo vandens sudėtį. Per didelis natrio kiekis gali tyliai, bet nuosekliai didinti kraujospūdį ir ilgainiui didinti širdies bei kraujagyslių ligų riziką, net jei kiti gyvenimo būdo įpročiai atrodo pavyzdingi.

