Fizinis aktyvumas yra naudingas tiek sveikatai, tiek ilgaamžiškumui. Naujausi tyrimai rodo, kad net ir labai nedideli kasdienių įpročių pokyčiai gali suteikti apčiuopiamos naudos.
Išanalizavus daugiau kaip 130 000 įvairių šalių gyventojų, kurie nešiojo išmaniuosius prietaisus, duomenis paaiškėjo, kad vos 5 papildomos minutės fizinio aktyvumo per dieną arba 30 minučių trumpesnis sėdėjimo laikas siejami su pastebimu gyvenimo trukmės pailgėjimu.
Tyrimą atliko Norvegijos sporto mokslų mokyklos mokslininkų komanda. Jie išskyrė dvi žmonių grupes: didelės rizikos grupę, kurią sudarė 20% mažiausiai aktyvių dalyvių, ir platesnę populiacijos grupę, apėmusią visus, išskyrus 20% pačių aktyviausių žmonių.
Tyrėjai rašo, kad nedidelis ir realistiškas 5 minučių per dieną vidutinio ar didelio intensyvumo fizinio aktyvumo padidinimas, taikant didelės rizikos strategiją, galėtų padėti išvengti iki 6% visų mirčių, o taikant populiacinę strategiją – iki 10%.
Taip pat teigiama, kad sėdėjimo laiką sutrumpinus 30 minučių per dieną būtų galima išvengti kiek mažesnės, tačiau vis tiek reikšmingos mirčių dalies abiem rizikos scenarijais.
Svarbu pažymėti, jog šie skaičiai gauti pasitelkus statistinius modelius, o ne ilgą laiką tiesiogiai stebint dalyvių fizinio aktyvumo pokyčius. Kiekvieno žmogaus mirties rizika buvo įvertinta ir palyginta su bendraamžių rizika, o tuomet modeliuota, kaip ji galėtų kisti pasikeitus fizinio aktyvumo lygiui.
Didžiausia prognozuojama nauda nustatyta tiems, kurie juda mažiausiai ir didžiąją dienos dalį praleidžia sėdėdami. Kitaip tariant, būtent mažiausiai aktyvūs žmonės gali daugiausia išlošti – jiems net nedideli pokyčiai gali suteikti didžiausią sveikatos naudą.
Nors stebimasis (observacinis) tyrimo pobūdis neleidžia vienareikšmiškai įrodyti tiesioginio priežastinio ryšio, didelė imtis ir aiški sąsaja rodo, kad šią temą verta toliau nuosekliai tirti.
Autoriai pabrėžia, kad jie vertino tik mirtingumą nuo visų priežasčių, todėl ateities tyrimuose reikėtų analizuoti ir kitus sveikatos rodiklius. Taip pat būtini papildomi tyrimai mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse, kur gyventojų amžiaus struktūra, fizinio aktyvumo lygis ir ligų našta gali reikšmingai skirtis nuo šio tyrimo imties.
Gauti rezultatai teikia vilčių žmonėms, kuriems sunku rasti laiko ar motyvacijos reguliariai sportuoti. Net kelios minutės spartesnio ėjimo, važiavimo dviračiu ar papildomas pusvalandis bet kokios veiklos, kuri nėra sėdėjimas, gali turėti reikšmingą poveikį.
Vis dėlto išlieka taisyklė, kad didesnis fizinis krūvis dažniausiai yra dar naudingesnis. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja per savaitę sukaupti bent 150 minučių vidutinio ar didelio intensyvumo fizinio aktyvumo. Tačiau šis tyrimas primena, kad ir maži žingsniai turi reikšmės.
„Pagrindinė žinutė, kurią norime perduoti, yra ta, kad kiekvienas judesys skaičiuojasi, o didžiausią naudą sveikatai matome tada, kai neaktyvūs žmonės bent šiek tiek padidina savo aktyvumą“, – teigia sėslaus elgesio tyrėjas Danielis Bailey iš Brunelio universiteto Londone, nedalyvavęs šiame tyrime.
Jo teigimu, šeimos gydytojai, politikos formuotojai ir įvairių kampanijų organizatoriai galėtų padėti žmonėms pradėti nuo palyginti nedidelių pokyčių. Tai suteiktų aiškų atspirties tašką, nuo kurio vėliau būtų galima nuosekliai didinti fizinį aktyvumą.
