Įprastai komunalinių paslaugų sąskaitos gyventojams nesukelia didesnių emocijų – jos ateina reguliariai ir dažniausiai atitinka realų vartojimą. Tačiau kartais pasitaiko situacijų, kai skaičiai sąskaitoje verčia suabejoti, ar sistema iš tiesų veikia taip, kaip turėtų.
Būtent taip nutiko vienai tv3.lt skaitytojai, kuri liko nemaloniai nustebinta gavusi sąskaitą už vandenį bute, kuriame tuo metu niekas negyveno. Moteris pasakojo, kad vanduo buvo visiškai nenaudojamas, tačiau skaitiklis vis tiek fiksavo suvartojimą.
Pasak jos, laikotarpiu nuo spalio iki gruodžio vidurio vandens apskaitos prietaisas parodė apie 15 kubinių metrų sunaudojimą. Net meistras, atvykęs keisti skaitiklio, stebėjosi rodmenimis ir teigė, kad prietaisas galėjo būti sugedęs, nes reagavo net tada, kai vanduo buvo užsuktas.
Vis dėlto oficiali patikra moters lūkesčių nepateisino. „Vilniaus vandenys“ atliko savo vertinimą ir pranešė, kad jokių techninių neatitikimų nenustatyta. Dėl to skaitytojai buvo pateikta prievolė apmokėti tiek patikros kainą, tiek skaitiklio parodytą vandens kiekį, nors ji tvirtino jo nenaudojusi. Galutinė suma siekė apie šimtą eurų.
Moteris taip pat atkreipė dėmesį, kad sumontavus naują skaitiklį, šis rodė nulinį suvartojimą. Tai dar labiau sustiprino jos abejones, ar ankstesni rodmenys iš tiesų galėjo būti teisingi, ir paskatino ieškoti atsakymų, ar tokiose situacijose įmanoma ginčyti pateiktas išvadas.
„Vilniaus vandenų“ Klientų aptarnavimo tarnybos direktorius Martynas Augaitis aiškino, kad bendrovė vandens suvartojimą apskaito remdamasi apskaitos prietaisų fiksuojamu faktiniu vandens srautu. Anot jo, gavus pranešimą apie neįprastą suvartojimą, kiekvienas atvejis nagrinėjamas individualiai.
Specialistas pabrėžė, kad dažnai padidėję rodmenys nėra susiję su pačiu skaitikliu. Priežastys neretai slypi vidaus vandentiekio tinkluose: nesandarūs tualeto bakelio mechanizmai, varvantys maišytuvai ar slėgių skirtumai tarp karšto ir šalto vandens sistemų gali lemti nepastebimą, bet nuolatinį vandens tekėjimą.
Papildomą įtaką gali turėti ir vandens filtravimo ar gerinimo įranga. Sugedę atbuliniai vožtuvai ar elektroninės sistemos kartais įjungia prasiplovimo funkcijas, apie kurias gyventojas net nenutuokia, tačiau vanduo tuo metu vis tiek yra skaičiuojamas.
Jeigu klientas mano, kad vidaus tinklai tvarkingi, jis turi teisę užsisakyti metrologinę skaitiklio patikrą. Tokiu atveju nepriklausoma akredituota įmonė nustato, ar prietaisas veikė tiksliai. Aptikus netikslumų, suvartojimas perskaičiuojamas, o patikros mokestis nebetaikomas.
Tačiau jei patikra patvirtina, kad skaitiklis atitiko visus techninius reikalavimus, patikros išlaidas privalo padengti pats klientas. M. Augaitis priminė, kad net minimalus nuotėkis, ilgą laiką trunkantis nepastebimai, gali sudaryti reikšmingą vandens kiekį.
Jei gyventojas nesutinka su patikros rezultatais, jis gali kreiptis į kitą akredituotą įmonę. Tuo pat metu pabrėžiama, kad „Vilniaus vandenys“ atsako už vandens tiekimą iki namų ir apskaitos prietaisus, o už vidaus tinklų būklę yra atsakingi patys būsto savininkai.
Specialistai rekomenduoja pradėti nuo paprastų patikrinimų – įsitikinti, ar sandarūs čiaupai, ar tinkamai veikia tualeto bakelio prisipildymo ir nuleidimo mechanizmai, taip pat patikrinti, ar nėra slėgių skirtumų tarp skirtingų vandens sistemų. Tokie veiksmai dažnai padeda rasti tikrąją problemos priežastį.
