Naujiausi genetiniai tyrimai iš esmės keičia vienos seniausių ir labiausiai stigmatizuojamų infekcinių ligų – sifilio (kilos) – kilmės istoriją. Kolumbijoje, senovinio žmogaus skelete, aptiktas iki šiol seniausias žinomas Treponema pallidum bakterijos genomas leidžia manyti, kad ši infekcija žmones galėjo paveikti tūkstančiais metų anksčiau, nei buvo manyta iki šiol – dar gerokai prieš pirmąjį europiečių ir Amerikos žemyno gyventojų kontaktą.
Mokslininkai jau seniai ginčijasi, ar sifilis kilo Europoje, ar Amerikoje. Pirmosios gerai dokumentuotos sifilio epidemijos Europoje kilo netrukus po Kristupo Kolumbo sugrįžimo iš kelionės 1493 metais. Tai paskatino dvi prieštaringas teorijas: kad Kolumbo jūreiviai pargabeno ligą iš Naujojo Pasaulio į Europą, arba kad Amerikos žemyno vietiniai gyventojai pirmiausia buvo užkrėsti būtent iš Europos atvykusių žmonių.
Priešžemdirbystinės eros bakterijų linija
Nauji genetiniai duomenys iš Kolumbijos aiškiai rodo, kad Treponema pallidum bakterija Amerikoje egzistavo gerokai anksčiau, nei įvyko bet koks kontaktas su europiečiais. Tai paaiškėjo ištyrus maždaug 5,5 tūkst. metų senumo žmogaus skeletą, rastą uolų priedangoje netoli Sabana de Bogotá apylinkių Kolumbijoje.
Nors kauluose nebuvo būdingų pažengusios sifilio stadijos pažeidimų, genetinėje medžiagoje išliko seniausias iki šiol žinomas Treponema pallidum genomas. Tyrėjai šį genomą pavadino TE1-3.
Naujas įrodymas sename ginče dėl sifilio kilmės
Paaiškėjo, kad šis senovinis genomas nepanašus į jokį šiuo metu žinomą Treponema pallidum porūšį. Statistinė genomo skirtumų analizė parodė, jog TE1-3 linija nuo kitų Treponema pallidum šakų atsiskyrė maždaug prieš 13 700 metų – gerokai anksčiau, nei Amerikoje pradėjo vystytis žemdirbystė ir formuotis pirmosios civilizacijos.
Šis atradimas leidžia teigti, kad Treponema grupės sukėlėjai, šiandien atsakingi ne tik už sifilį, bet ir už tokias ligas kaip jausas (yaws), bejel ir pinta, tūkstančius metų cirkuliavo Amerikoje dar iki Kolumbo laikų.
„Mūsų rezultatai nukelia T. pallidum bakterijos ryšį su žmogumi tūkstančiais metų atgal“, – aiškina Lozanos universiteto biologas Davide Bozzi, pagrindinis publikacijos mokslo žurnale „Science“ autorius.
Kol kas neaiškus užsikrėtimo kelias
Tyrėjams kol kas nepavyko nustatyti, kaip buvo perduodamas senovinis TE1-3 štamas: ar lytiniu keliu, kaip šiuolaikinis sifilis, ar daugiausia per odos kontaktą, kaip kitos šios bakterijų grupės sukeliamos ligos. Vis dėlto žinoma, kad senoviniame genome buvo genų, susijusių su bakterijos virulentiškumu. Tai rodo, jog jis buvo pavojingas žmonėms ir gerai prisitaikęs juos infekuoti.
Antropologės Molly Zuckerman (Misisipės valstybinis universitetas) ir Lydia Bailey (JAV Nacionalinis gamtos istorijos muziejus), komentuodamos tyrimą, pabrėžia, kad šis atradimas „rodo amerikietišką, o ne europietišką sifilio kilmę“. Jų teigimu, senesnių Treponema genomų analizė gali padėti ne tik atkurti infekcinių ligų istoriją, bet ir kurti veiksmingesnes šiuolaikines sifilio kontrolės strategijas. Tai ypač svarbu, nes sifilio atvejų skaičius pasaulyje jau dešimtmetį nuosekliai auga.
„XV amžiaus sifilio epidemija galėjo būti pirmoji pasaulinė infekcinė liga – savotiška visų vėliau sekusių pandemijų, nuo ŽIV iki COVID-19, pranašė“, – rašo tyrimo autorės.
