Kosminis Džeimso Webbo teleskopas per pastaruosius kelerius metus atvėrė visiškai naują langą į ankstyvąją Visatą. Jis leidžia mokslininkams tirti objektus, susiformavusius praėjus vos keliems šimtams milijonų metų po Didžiojo sprogimo. Naujausi stebėjimai padėjo identifikuoti ir detaliai ištirti iki šiol tolimiausią bei seniausią žinomą galaktikų sankaupą – protogromadą JADES‑ID1. Šis radinys parodo, kaip greitai Visata pradėjo formuoti sudėtingas struktūras.
Džeimso Webbo kosminis teleskopas yra itin galinga observatorija, suteikianti galimybę pažvelgti į pačius ankstyviausius Visatos raidos etapus. Juo astronomai jau yra aptikę labai senas galaktikas, egzistavusias praėjus vos keliems šimtams milijonų metų po Didžiojo sprogimo. Šį kartą mokslininkai paskelbė naujausių stebėjimų rezultatus, kurių objektu tapo tolimiausia iki šiol patvirtinta galaktikų protogromada.
Seniausia žinoma tokio tipo struktūra – protogromada, pavadinta JADES‑ID1. Ji tirta pasitelkiant Džeimso Webbo kosminį teleskopą ir NASA rentgeno spindulių observatoriją „Chandra“.
JADES‑ID1 laikoma seniausia žinoma galaktikų protogromada, nes jos formavimasis prasidėjo maždaug po 1 mlrd. metų nuo Didžiojo sprogimo. Tai, ką mokslininkai mato dabar, atspindi būseną, kokia buvo maždaug prieš 12,7 mlrd. metų.
„Tai gali būti tolimiausia patvirtinta protogromada, kuri kada nors buvo stebėta“, – teigiama tyrėjų komandos vadovo Ákoso Bogdáno iš Harvardo ir Smitsoniano astrofizikos centro pareiškime.
Pasak komandos vadovo, JADES‑ID1 pateikia papildomų įrodymų, kad Visata vystėsi labai sparčiai.
Kaip patvirtinta seniausia protogromada JADES‑ID1?
Mokslininkai tvirtai įsitikinę, kad JADES‑ID1 yra seniausia žinoma protogromada. Tam yra du pagrindiniai argumentai.
Pirma, Džeimso Webbo teleskopo užfiksuotuose vaizduose aiškiai matyti kelios tarpusavyje gravitaciškai susijusios galaktikos, sudarančios bendrą struktūrą. Antra, observatorija „Chandra“ aptiko karšto dujų debesies rentgeno spinduliuotę – būdingą požymį formuojantis ir jau susiformavusioms galaktikų gromadoms.
Šis atradimas laikomas svarbiu lūžiu astronomijoje ir dar vienu žingsniu plečiant ankstyvosios Visatos tyrimų ribas. Iki šiol seniausia patvirtinta galaktikų gromada buvo datuojama maždaug 3 mlrd. metų po Didžiojo sprogimo, todėl JADES‑ID1 leidžia pažvelgti dar apie 2 mlrd. metų arčiau pačios pradžios.
„Labai svarbu nustatyti, kada ir kaip auga galaktikų gromados. Tai panašu į automobilio gamybos linijos stebėjimą, o ne bandymą suprasti, kaip jis veikia, žvelgiant tik į jau pagamintą produktą“, – aiškina tyrėjų grupės narys Gerritas Schellenbergeris iš Harvardo ir Smitsoniano astrofizikos centro.
Ankstesni tyrimai rodė, kad ankstyvojoje Visatoje atskiros galaktikos ir juodųjų skylių masės galėjo augti itin sparčiai. Dabar panašus spartus augimas patvirtintas ir galaktikų protogromados mastu. Tai reiškia, kad didelės kosminės struktūros ėmė formuotis gerokai greičiau, nei ilgą laiką buvo manyta.
