Žiemos metu tinkamai parinktas langų plovimo skystis yra vienas svarbiausių saugaus vairavimo veiksnių. Nuo jo priklauso ne tik geras matomumas, bet ir visos langų apiplovimo sistemos patikimas darbas šalčio sąlygomis. Vis dėlto naujausi tyrimai rodo, kad nemaža dalis rinkoje parduodamų žieminių ploviklių neatitinka ant pakuotės deklaruojamų parametrų, o tai gali kelti realią riziką vairuotojams.
Automobilių transporto institutas paskelbė duomenis, jog net iki 80 proc. žieminių langų plovimo skysčių nepasiekia gamintojų deklaruojamų rodiklių. Per pastaruosius metus buvo ištirti 126 rinkoje prieinami produktai. Net 95 iš jų (apie 75 proc.) reali kristalizacijos temperatūra nesutapo su nurodyta etiketėje.
Dažniausiai problemų kilo su skysčiais, pažymėtais kaip atsparūs iki –20 °C. Praktikoje jie pradėdavo kristalizuotis jau ties –18 ar –19 °C. Nors vieno ar dviejų laipsnių skirtumas gali atrodyti nedidelis, žiemiškomis sąlygomis jis neretai tampa kritinis visos apiplovimo sistemos veikimui.
Vieno šalto ryto gali pakakti
Ekspertai pabrėžia, kad pakanka vieno itin šalto ryto, jog prastesnės kokybės plovimo skystis sušaltų vamzdeliuose arba ant stiklo jau po purškimo. Kai skystis pradeda kristalizuotis, stiklas ne tik prasčiau nusivalo – atsiranda ir rizika užkimšti žarneles bei purkštukus.
Tokia situacija reiškia, kad vairuotojas praranda galimybę efektyviai nuvalyti priekinį stiklą važiuojant. Esant sniegui, purvui ar kelio druskoms, tai tiesiogiai blogina matomumą ir didina eismo įvykių tikimybę.
Tyrimai parodė, kad 83 produktų (apie 66 proc.) pakuotėse buvo nurodyta žemesnė, nei realiai užtikrinama, kristalizacijos temperatūra. Tik 31 skystis (mažiau nei 25 proc.) atitiko gamintojo deklaracijas. Svarbu ir tai, kad net 80 iš 95 produktų, kurių parametrai nesutapo su nurodytais, tyrimo metu neturėjo jokio kokybės sertifikato.
Cheminė sudėtis ir metanolio pavojai
Problema slypi ne tik kristalizacijos temperatūroje, bet ir pačioje sudėtyje. Siekdami sumažinti užšalimo tašką, gamintojai naudoja įvairius alkoholius – dažniausiai etanolį arba izopropanolį. Vis dažniau aptinkamas ir metanolis: jis pigesnis ir veiksmingas, tačiau kartu yra stipriai toksiškas.
Metanolis gali dirginti odą ir akis, o uždaroje automobilio salone, susidarius didesnei garų koncentracijai, sukelti galvos svaigimą, akių perštėjimą ir kitus apsinuodijimo simptomus. Nors nuo 2004 metų jis buvo uždraustas buitinėje chemijoje, Europos Sąjungos teisės aktai nuo 2010 metų vėl leido ribotą jo naudojimą tam tikruose produktuose.
Automobilių transporto institutas atkreipia dėmesį, kad kai kurie gamintojai galimus pavojus pateikia nepakankamai aiškiai: naudoja dviprasmius žymėjimus, menkai išryškina pavojingumo piktogramas arba svarbiausius įspėjimus ant etiketės.
Kaip išsirinkti žieminį langų plovimo skystį?
Specialistai rekomenduoja rinktis produktus, kurių kristalizacijos temperatūra yra ne aukštesnė nei –20 °C, o šaltesniuose regionuose – net –25 °C ar žemesnė. Per silpnas skystis gali pradėti šalti jau ties –10 °C ir visiškai paralyžiuoti apiplovimo sistemos darbą.
Institutas taip pat pataria vengti produktų su metanoliu, atidžiai skaityti sudėtį ir ieškoti aiškių įspėjamųjų žymėjimų. Vertėtų rinktis skysčius, pažymėtus atitikties sertifikatu arba turinčius Saugos ženklą B – tai rodo, kad produktas bent jau buvo patikrintas ir atitinka pagrindinius reikalavimus.
Galiausiai nereikėtų pernelyg taupyti kokybės sąskaita. Patys pigiausi skysčiai gali ne tik sušalti ir sutrikdyti apiplovimo sistemos veikimą, bet ir pakenkti valytuvų gumoms, sandarikliams ar net automobilio kėbulo lakui. Investicija į patikimą žieminį langų plovimo skystį dažnai yra nedidelė, palyginti su galimomis remonto išlaidomis ar, dar svarbiau, su rizika saugiam eismui.
