Sėdėjimas dažnai siejamas su prastesne sveikata ir mažesniu fiziniu aktyvumu, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad ne visos sėdimos veiklos yra vienodai žalingos. Pasirodo, tai, ką veikiame sėdėdami, gali reikšmingai prisidėti prie smegenų sveikatos, atminties ir pažintinių funkcijų išsaugojimo, ypač vyresniame amžiuje.
Kasdien nemažą laiko dalį praleidžiame sėdėdami. Vis dėlto svarbu ne tik sėdėjimo trukmė, bet ir jo turinys. Mokslininkai nustatė, kad pasyvus laikas, pavyzdžiui, ilgas televizoriaus žiūrėjimas, dažniau siejamas su prastesnėmis pažintinėmis funkcijomis. Tuo tarpu vadinamasis aktyvus sėdėjimas – skaitymas, kortų ar stalo žaidimai, galvosūkiai ir kitos protą įtraukiančios veiklos – siejamas su geresne smegenų būkle.
Kvynslendo universiteto profesorius Paulas Gardineris pabrėžia, kad tokios išvados gali padėti tikslinti rekomendacijas vyresnio amžiaus žmonėms, siekiantiems ilgiau išlaikyti gerą pažinimą ir lėtinti jo silpnėjimą.
Pasak jo, sveikatos patarimai galėtų neapsiriboti vien bendru raginimu „mažiau sėdėti“, o labiau akcentuoti, kad sėdint verta rinktis protą aktyvinančias veiklas. Tokie paprasti, realistiški kasdieniai pokyčiai gali turėti ilgalaikę naudą smegenų sveikatai ir potencialiai mažinti demencijos riziką.
Tyrimas laikomas vienu didžiausių šioje srityje: jame analizuota, kaip pasyvus ir aktyvus sėdėjimas siejasi su pažintinėmis funkcijomis daugiau nei milijono vidutinio ir vyresnio amžiaus suaugusiųjų duomenyse iš 30 šalių.
Aktyvus ir pasyvus sėdėjimas: poveikis atminčiai ir pažintinėms funkcijoms
Daugelis žmonių kasdien sėdi po kelias ar net keliolika valandų, todėl tampa svarbu ne tik kiek laiko sėdime, bet ir kaip jį praleidžiame. Rūpinantis smegenų sveikata, sėdint verta rinktis veiklas, kurios reikalauja dėmesio ir mąstymo: skaitymą, stalo ir loginius žaidimus, dėliones, mokymąsi, darbą kompiuteriu, vairavimą ar kitas užduotis, kurioms būtina protinė koncentracija.
Tokios veiklos dažniau siejamos su geresniu atminties išsaugojimu, didesniu protiniu lankstumu ir stipresnėmis vykdomosiomis funkcijomis – gebėjimu planuoti, spręsti problemas ir priimti sprendimus.
„Rezultatai rodo, kad maži kasdieniai pasirinkimai – pavyzdžiui, skaitymas vietoj televizoriaus žiūrėjimo – gali padėti išlaikyti sveikesnį smegenų darbą senstant.“
Vis dėlto tyrimo autoriai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog reikėtų sėdėti dar daugiau. Tyrimo vadovė Cynthia Chen atkreipia dėmesį, jog protą aktyvinanti veikla sėdint nepakeičia fizinio aktyvumo svarbos.
Pasak jos, fizinis aktyvumas išlieka būtinas bendrai sveikatai palaikyti, tačiau jei vis tiek dalį dienos praleidžiame sėdėdami, protą stimuliuojančios veiklos gali suteikti papildomos naudos smegenims.
Ką tai reiškia kasdienybėje?
Tyrimų išvados leidžia suformuluoti aiškias, praktiškas kasdienes rekomendacijas:
- nepakanka vien siekti „mažiau sėdėti“ – svarbu ir tai, ką veikiame sėdėdami;
- pasyvią veiklą, ypač ilgą televizoriaus žiūrėjimą, vertėtų riboti;
- jei jau sėdime, verta rinktis protą lavinančias užduotis: knygas, stalo žaidimus, mokymąsi, kompiuterines veiklas, galvosūkius;
- geriausius rezultatus smegenų sveikatai duoda derinys: pakankamas fizinis aktyvumas ir reguliari protinė veikla, net jei ji atliekama sėdint.
Taigi sėdėjimas pats savaime nėra vien blogis – žalingas jis tampa tuomet, kai yra ilgas, pasyvus ir neatsveriamas judėjimu. Sąmoningai renkantis aktyvesnes, protą įtraukiančias veiklas, net ir sėdint galima prisidėti prie geresnės atminties, lėtesnio pažintinių funkcijų silpnėjimo ir mažesnės demencijos rizikos.
