Gyventojams karšta ne tik nuo radiatorių: didėja nerimas dėl milžiniškų šildymo sąskaitų (1)

Kauniečiai vasario pradžią pasitiko itin nemaloniomis sąlygomis: spaudžiant stipriam šalčiui daliai gyventojų teko laikinai atsisakyti karšto vandens. Dar savaitgalį „Kauno energija“ išsiuntė pranešimus, kuriuose gyventojų prašyta pirmadienio rytą, nuo 6 iki 10 valandos, kiek įmanoma vengti karšto vandens naudojimo. Toks sprendimas priimtas dėl ekstremalių oro sąlygų ir didelės sistemų apkrovos.

Šalčiai mieste sukėlė ir daugiau problemų. Kaune ėmė trūkinėti vandentiekio vamzdynai, o avarinės tarnybos kone be perstojo vyko iš vieno objekto į kitą, taisydamos gedimus. Didžiausias iššūkis – rytinis pikas, kai žmonės masiškai prausiasi ir vandens poreikis pasiekia aukščiausią lygį.

Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius aiškina, kad tokiais momentais sistemos dirba ties techninių galimybių riba. Karšto vandens ruošimo katilai ir trasos veikia maksimaliu režimu, o tuo pačiu metu Kauno vandentiekis susiduria su tiekimo sutrikimais. Vanduo, tekėdamas per šilumos punktus į pastatus, tampa papildoma rizika visai infrastruktūrai.

Gyventojams rūpesčių kelia ne tik laikini nepatogumai, bet ir artėjančios sąskaitos. Šilumininkai jau perspėja, kad už sausio mėnesio šildymą teks mokėti gerokai daugiau. Skaičiuojama, jog sąskaitos, palyginti su gruodžiu, bus maždaug dvigubai didesnės. Vidutinio dydžio bute sovietiniame daugiabutyje suma gali siekti apie 200 Eur.

Tokios žinios piktina dalį kauniečių. Vieni sako, kad padidintos pensijos faktiškai atiteks šildymui, kiti skundžiasi per karštais radiatoriais nerenovuotuose namuose ir norėtų vėsesnių patalpų, svarbiausia, kad būstai neužšaltų. Pasigirsta ir raginimų valdžiai labiau atsižvelgti į mažiausias pajamas gaunančius žmones.

Pasak šilumos tiekėjų, ekstremalus šaltis verčia eksploatuoti visus turimus pajėgumus. Biokuro katilai dirba visu pajėgumu, o kai kur tenka jungti rezervinius įrenginius, kurie nebuvo naudoti ketverius ar net penkerius metus. Tokios apkrovos didina riziką ir kaštus.

„Miesto gijų“ atstovė Rūta Jasiulionienė pabrėžia, kad lemiamą įtaką sąskaitoms daro temperatūrų skirtumas. Jei pernai sausį vidutinė temperatūra siekė apie vieną laipsnį šilumos, tai šiemet ji krito beveik iki dešimties laipsnių šalčio. Todėl šio sausio sąskaitos bus maždaug du kartus didesnės nei prieš metus. Meteorologų teigimu, tai galėjo būti šalčiausias sausis per pastaruosius tris dešimtmečius, nes šaltis laikėsi nuolat, o ne kelias dienas.

Situaciją dar labiau komplikuoja skirtingos šilumos kainos savivaldybėse. Ten, kur šiluma pigesnė, pavyzdžiui, Utenoje, gyventojų sąskaitos gali būti net ketvirtadaliu mažesnės. Tuo metu miestuose, kur šildymas vienas brangiausių, kaip Biržuose, mokėjimai gali viršyti šalies vidurkį daugiau nei puse.

V. Lukoševičius teigia, kad susiklostė itin nepalankus scenarijus: šilumos suvartojimas sausį išaugo 70–80 proc., palyginti su gruodžiu, o kainos padidėjo tik keliais procentais. Pridėjus pridėtinės vertės mokestį, galutinės sąskaitos gyventojams tampa dvigubai didesnės.

Nors sausis jau baigėsi, šilumininkai ragina gyventojus dar neatsikvėpti. Vasaris prasidėjo taip pat labai šaltai, o prognozės rodo, kad temperatūra išliks žemesnė nei daugiametis vidurkis. Tai reiškia, kad šilumos suvartojimas ir toliau bus didelis, o visas šildymo sezonas kainuos gerokai daugiau nei pernai.

Papildomą naštą gyventojams šiemet sukūrė ir dvylikos procentų didesnis PVM, nes buvo panaikinta lengvata centralizuotam šildymui. Pasak šilumos tiekėjų asociacijos vadovo, naudą iš to gauna biokuro tiekėjai ir valstybės biudžetas, o dalis surinktų lėšų vėliau grįžta gyventojams per šildymo ir karšto vandens kompensacijas.

Premjerė Inga Ruginienė pripažįsta, kad tokio šaltumo žiemos politikai nesitikėjo, tačiau kol kas neatsako, ar svarstoma galimybė grąžinti PVM lengvatą. Ji tikina, kad mažiausias pajamas gaunantys gyventojai neliks be pagalbos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, kompensacijas turėtų gauti apie 190 tūkstančių žmonių, o bendra tam skirta suma šiemet bus trečdaliu didesnė nei pernai ir sieks apie 80 mln. Eur.