Iranas jau kelerius metus nuosekliai stiprina savo ginkluotąsias pajėgas, ypatingą dėmesį skirdamas raketų ir bepiločių orlaivių technologijoms. Šalies karinio potencialo augimas vyksta sparčiai ir sistemiškai, o naujausi įvykiai parodė, kad valdžia itin griežtai saugo su tuo susijusią informaciją.
Teheranas daug investuoja į vietinę ginkluotės gamybą, siekdamas sumažinti priklausomybę nuo išorės ir sustiprinti savo pozicijas regione. Net ir neįtraukiant branduolinio ginklo temos, Irano konvencinis arsenalas per pastaruosius metus pastebimai išaugo ir tapo technologiškai pažangesnis.
Šalyje kuriami hipergarsiniai balistinių raketų kompleksai, kurių veikimo nuotolis siekia apie 1400 kilometrų. Pastaruoju metu taip pat kalbama apie naują šių sistemų kartą, galinčią smogti taikiniams net maždaug už 2000 kilometrų.
Be balistinių raketų, Iranas yra sukaupęs ir išplėtotą sparnuotųjų raketų arsenalą, kurio nuotolis siekia iki 1650 kilometrų. Lygiagrečiai nuolat plečiama ir tobulinama bepiločių orlaivių programa, apimanti tiek žvalgybinius, tiek smogiamuosius dronus.
Didelio dėmesio sulaukė „Shahed“ tipo kamikadzės dronai, kurių galimybės tapo plačiai žinomos karo Ukrainoje kontekste. Be jų, Iranas pristatė ir modernesnį kovinį droną „Mohajer-10“, akivaizdžiai paremtą amerikietiško MQ-9 „Reaper“ koncepcija.
Taip pat kuriami ir kiti Vakarų technologijų analogai, įskaitant kamikadzės tipo dronus „Sina“, primenančius amerikietiškus „Switchblade 300“. Šie projektai rodo Irano siekį greitai perimti, pritaikyti ir plėtoti pažangias karines technologijas.
2022 metų pavasarį Iranas pradėjo ir neįprasto karo laivo statybą. Lėktuvnešis „Shahid Bagheri“, pritaikytas dronų transportavimui ir naudojimui, turėtų dar labiau sustiprinti šalies galimybes vykdyti operacijas jūroje.
Tuo pat metu Irano valdžia itin griežtai saugo informaciją apie karinius objektus. Tai išryškėjo po incidento, kai Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpuso žvalgyba sulaikė inžinerijos studentą, slapta nufilmavusį balistinių raketų sandėlį.
Remiantis viešai prieinama informacija, studentas į uždarą karinę teritoriją pateko oficialios pažintinės ekskursijos metu. Nepaisydamas draudimų, jis mobiliuoju telefonu nufilmavo dešimtis kovinei parengčiai paruoštų raketų.
Vaizdo įrašui patekus į internetą, analitikai nustatė, kad jame matomos trumpojo nuotolio balistinės raketos iš „Fateh-110“ šeimos. Šios raketos laikomos vienu svarbiausių Irano raketinio arsenalo elementų.
„Fateh-110“ raketos pirmą kartą pristatytos 2002 metais ir nuo to laiko nuolat modernizuojamos. Manoma, kad šiuo metu naudojama jau ketvirtoji šios sistemos karta, pasižyminti didesniu tikslumu ir patikimumu.
Naujausios versijos gali smogti taikiniams iki 300 kilometrų atstumu. Raketos ilgis siekia beveik devynis metrus, bendras svoris – apie 3,5 tonos, o kovinė galvutė sudaro maždaug 650 kilogramų.
Skrydžio metu „Fateh-110“ pasiekia 3–4 Mach greitį, o taikymo tikslumą užtikrina inercinės ir palydovinės navigacijos derinys bei galutinis elektrooptinis taikymas. Tai leidžia raketoms efektyviai veikti net sudėtingomis sąlygomis.
Saugumo tarnybos asmenį, nufilmavusį raketų sandėlį, greitai identifikavo ir sulaikė. Irano valdžia tokios informacijos paviešinimą vertina kaip itin sunkų nusikaltimą, prilyginamą šnipinėjimui ar valstybės išdavimui.
Pagal Irano įstatymus karinių objektų paslapčių atskleidimas gali užtraukti ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę arba net mirties nuosprendį. Dėl to sulaikytam studentui gresia pačios griežčiausios teisinės pasekmės.
