Konstitucinis Teismas (KT) spręs, ar pernai priimti įstatymo pakeitimai, kuriais nuspręsta įšaldyti LRT finansavimą trejiems metams, neprieštarauja Konstitucijai.
KT ketvirtadienį priėmė nagrinėti Seimo narių prašymą.
Į Teismą dėl sprendimų, susijusių su LRT finansavimu, kreipėsi opozicijoje dirbančių Seimo narių grupė.
KT vertins, ar Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimai, kuriais buvo įšaldytas LRT finansavimas, neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniams atsakingo valdymo ir teisinės valstybės principams.
Kartu KT nutarė grąžinti pareiškėjams jų prašymo dalį, kurioje prašoma ištirti, ar minėtas teisės akto sprendimas, neprieštarauja konstituciniam aktui „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“.
Kaip pabrėžiama Seimo narių kreipimesi į KT, iš visuomeninio transliuotojo misijos kyla ir jo nepriklausomumo reikalavimo užtikrinimas. Parlamentarai akcentuoja, kad nepriklausomumo reikalavimas tiesiogiai susijęs su valstybės finansavimu, kuris yra vienintelis visuomeninio transliuotojo finansavimo šaltinis, nustatytas įstatymiškai.
„Konstitucija įpareigoja valstybę užtikrinti tokį LRT finansavimą, kad būtų užtikrintas nacionalinio visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas. Pagal Konstituciją privaloma užtikrinti deramą nacionalinio visuomeninio transliuotojo finansavimą, siekiant veiksmingo LRT konstitucinės misijos įgyvendinimo“, – teigė vienas iš kreipimosi į KT iniciatorių, konservatorių frakcijos seniūno pavaduotojas Mindaugas Lingė.
Pasak kreipimąsi pasirašiusių Seimo narių, teisiškai reikšminga yra ir tai, jog šie LRT finansavimo pakeitimai nėra susiję su jokiomis objektyviomis priežastimis, pavyzdžiui, ekonomine ir finansine krize valstybėje, dėl kurios konstituciškai būtų pateisinamas LRT finansavimo mažinimas. Anot Seimo narių, šiuo konkrečiu atveju net nebuvo nurodytas joks konstitucinis pagrindimas, kodėl įstatymu LRT finansavimas yra „įšaldomas“ būtent trejiems metams.
Be to, pabrėžia parlamentarai, esant ekonominei ir finansinei krizei valstybėje, finansavimas turėtų būti mažinamas visoms sritims.
Pernai lapkritį Seimas pritarė „aušriečių“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų siūlymui įšaldyti dabartinį LRT skiriamą finansavimą. Pagal šią iniciatyvą, ateinančius trejus metus visuomeninio transliuotojo veiklai siūloma skirti apie 80 mln. eurų.
Be to, pritarta, kad po 2029 m. LRT turėtų būti skiriama 0,75 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pajamų ir 0,8 proc. akcizo lėšų.
Pagal dabar galiojančią tvarką, LRT iš valstybės biudžeto kiekvienais metais skiriamas 1 proc. užpraeitų metų faktiškai gautų biudžeto lėšų iš GPM ir 1,3 proc. akcizo pajamų.
Skaičiuojama, kad pastaruosius metus LRT finansavimas augo – 2020 m. siekė 46,3 mln. eurų, 2021 m. – 53,79 mln. eurų, 2022 m. – 55,43 mln. eurų, 2023 m. – 63,43 mln. eurų, 2024 m. 72,88 mln. eurų.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
