Daliai valdančiųjų ketvirtadienį registravus rezoliuciją, raginančią Europos Parlamentą (EP) susilaikyti nuo kišimosi į vidaus reikalus, užsienio reikalų ministras Kęstučio Budrio manymu, ši iniciatyva yra šiek tiek anksčiau EP priimtos rezoliucijos „pasekmė“.
„Aš tai vertinu kaip politinį procesą ir tam tikros žalos, kuri buvo padaryta taip pat ir klaidingais teiginiais, kurie buvo įdėti į prieš tai buvusią rezoliuciją, pasekmę. Mes tam tikrus klausimus turime spręstis namuose ir tikrai nemanyti, kad gali būti arbitražas išorėje, o ypač Europos Parlamente“, – LRT televizijai ketvirtadienį sakė K. Budrys.
Ministras ir toliau laikosi anksčiau išsakytos pozicijos, jog nevertėtų kurti kraštutinių scenarijų apie „demokratijos kolapsą“. Pasak K. Budrio, iškilusias problemas reikia išspręsti valstybės viduje.
„Aš būčiau tikrai linkęs visus klausimus išsispręsti ir neužbėgti su juodais scenarijais labai toli, kalbant apie demokratijos kolapsą Lietuvoje, apie spaudos laisvės suvaržymus ir panašius dalykus. Viso to nėra, atsvaros Lietuvoje veikia, tai dėl to mes turėtume subalansuotą vaizdą ir žinutę ir kitiems skleisti“, – teigė ministras.
Kaip skelbta, EP sausį priėmė nevienareikšmiškai vertinamą rezoliuciją „dėl mėginimo užvaldyti Lietuvos visuomeninį transliuotoją ir grėsmės demokratijai Lietuvoje“. Ją pasirašė dalis Europos liaudies partijos (EPP), socialistų ir demokratų, „Atnaujinkime Europą“, „Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso“ bei Kairiųjų grupės narių.
Kaip atsaką šiam dokumentai, grupelė parlamentarų registravo savąją rezoliuciją, kurią siekia priimti Seime. Joje reiškiamas susirūpinimas, jog EP priimta rezoliucija gali sudaryti nepagrįstą įspūdį apie sistemines grėsmes demokratijai Lietuvoje ir taip sumenkinti valstybės narės reputaciją.
Pabrėžiama, jog už teisėkūros kokybę, konstitucinių vertybių apsaugą, visuomeninio transliuotojo veiklos teisinį reguliavimą ir parlamentinę kontrolę yra atsakingas Lietuvos Seimas. Be to, konstatuojama, jog EP rezoliucija priimta neįsigilinus į Lietuvos faktinį, teisinį ir politinį kontekstą.
Rezoliucijos projektą pasirašė Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos (LVŽKŠS) frakcijos nariai Rimas Jankūnas, Dainius Gaižauskas, Ignas Vėgėlė, Valius Ąžuolas, Bronis Ropė. Taip pat „aušriečiai“ Remigijus Žemaitaitis, Karolis Neimantas, Petras Dargis, Kęstutis Bilius, Martynas Gedvilas bei mišriai Seimo frakcijų grupei priklausantis Vytautas Sinica.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
