Į karinės simuliacijos scenarijų, kur imituojamas Rusijos įsiveržimas į Lietuvą, o strateginiai šalies partneriai nedrįsta priimti reikiamų politinių sprendimų, sureagavo ir Lietuvos kariuomenė. Jos teigimu, sąjungininkų ryžtu neabejojama, o Lietuva nuolat kaupia resursus šalies gynybai.
„Sąjungininkų ryžtu neabejojame, nes neturime tam jokio pagrindo – iki šiol visi veiksmai buvo pasakyta – padaryta, turime dislokuotus per 3 tūkstančius karių ir šiemet laukia papildymas. Ir šiaip, galima tik įsivaizduoti Vokietijos, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ar kitos šalies kario, su kuriuo kartu išlieta daug prakaito, motyvaciją, išgirdus iš mūsų „žinok, nepasitikime“, – penktadienį „Facebook“ skelbė kariuomenė.
„Tačiau niekas kitas už mus negali nuspręsti pradėti valstybės ginkluotą gynybą, tik mes patys – nei penktasis straipsnis, nei sprendimų priėmimas kitose šalyse neturi įtakos Lietuvos kariuomenės veiksmų pradžiai, jiems turime ir nuolat kaupiame resursus, kurie bus panaudoti taip, kaip reikės Lietuvai, o valios niekam čia netrūksta, kad ir kaip kartais mus bando įtikinti priešingai“, – tęsė ji.
Taip pat pabrėžiama, kad simuliacijos kariuomenėse yra naudojamos kaip operacijos plano parengimo dalis, kur siekiama identifikuoti pažeidžiamas vietas ir jas taisyti. Galutinis operacijos planas sugeneruojamas tik po to.
„Darant tokias simuliacijas fantazijai vietos beveik nėra – galimi priešo veiksmai yra paremti konkrečiais žvalgybos duomenimis, todėl už priešą paprastai žaidžia žvalgybos funkciją atstovaujantys kariai, kiekvienam simuliuojamam priešo žingsniui privalomi du kriterijai – jis atliekamas, jei priešas turi reikiamus pajėgumus ir valią tuos pajėgumus panaudoti“, – rašo kariuomenė.
Tiesa, pažymima, kad tokias simuliacijas gali atlikti įvairios organizacijos, kurių tikslai taip pat gali būti įvairūs.
„Viską vertiname pagarbiai, bet nepametant sveikos žmogiškos nuovokos: niekas negali atspėti neprognozuojamo priešo scenarijaus. Tuomet vienintelis kelias, mažinantis pažeidžiamumą, yra rėmimasis turimais faktais ir dieną naktį ruošimasis valstybės ginkluotai gynybai turimų faktų apie priešą pagrindu“, – pabrėžia kariuomenė.
„Ilgalaikėje perspektyvoje sunkiai tikėtina, kad Rusija nekels grėsmės Lietuvai ir kitoms NATO šalims. Todėl tai, kad šiuo metu Rusijos pajėgumų prie Lietuvos ir kitų Baltijos šalių sienų nėra fiksuojama ir konvencinio puolimo grėsmė nekonstatuojama, mūsų darbotvarkės nekeičia“, – akcentuojama pranešime.
Kariuomenės teigimu, šiuo metu veiklos kryptis koncentruojasi į nuolatines turimų pajėgų pratybas, oro gynybos stiprinimą, kontrmobilumo priemones ties siena. Taip pat stiprinama integracija su sąjungininkais, auginami logistiniai pajėgumai.
„Čia laikas yra mūsų sąjungininkas, nes mes kasdien didiname savo pajėgumus, priešas – praranda ir privalo atstatinėti“, – pažymi kariuomenė.
Akcentuojama, jog šiuo metu Lietuvos pajėgumus sudaro kiek daugiau nei 20 tūkst. aktyvaus personalo karių ir dar daugiau – rezervą, kurį galima aktyvuoti per trumpą laiką.
„Pajėgumai – pėstininkų kovos mašinos sausumos manevrui, 155 mm artilerija, artimojo ir vidutinio nuotolio oro gynyba, specialiosios operacijos, logistika ir kiti. Taip pat Lietuvoje šiuo metu dislokuota apie 3 tūkstančius sąjungininkų, pajėgumai – tankai, pėstininkų kovos mašinos, 155 mm artilerija ir kiti. Šie pajėgumai turi aiškią matematinę vertę mūšio lauke ir prireikus gali būti panaudoti nelaukiant jokių pastiprinimų“, – teigia kariuomenė.
Tiesa, pabrėžiama, jog dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą visuomet išlieka provokacijų ir kitokių incidentų tikimybė. Visgi tam yra budinčios sausumos pajėgos, oro gynybos, specialiųjų operacijų ir kitų pajėgumai, kurie gali būti pasitelkti iš karto.
Kaip skelbta, Vokietijos laikraštis „Die Welt“ kartu su Vokietijos ginkluotųjų pajėgų Helmuto Schmidto universiteto Vokietijos karinių pratybų centru gruodį surengė karinę simuliaciją. Jos metu buvo imituojamas Rusijos įsiveržimas į Lietuvą, kuris leido suprasti, kad Europos ir NATO reakcija gali būti ne tokia ryžtinga.
Karinės simuliacijos metu Rusija pasinaudojo sufabrikuota humanitarine krize Kaliningrade, kad Lietuvoje užimtų strategiškai svarbų Marijampolės miestą, o sąjungininkų dvejonės ir JAV lyderystės stoka sutrukdė pasinaudoti NATO kolektyvine gynyba.
Nors Lietuvos ir kitų šalių pareigūnai teigia, kad pagal tokį scenarijų yra nepakankamai įvertinamas jų pasirengimas, o Rusijos pajėgumai pervertinami turint minty didelius Maskvos nuostolius Ukrainoje, kiti įspėja, kad Rusija galėtų greitai mobilizuoti didelius kiekius karo patirties turinčių karių arba pasinaudoti politiniais nesutarimais Aljanso viduje.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
