Žmonės, patyrę artimojo netektį, neretai pastebi, kad laikui bėgant jų vidinis pasaulis ima keistis ne tik per prisiminimus, bet ir per sunkiai paaiškinamus pojūčius. Ypač emocinio nuovargio, liūdesio ar nerimo akimirkomis gali kilti jausmas, jog kažkas švelniai nuramina, lyg nematoma ranka trumpam sustabdytų vidinį chaosą. Tokiais momentais kūną gali užlieti šiluma, atsirasti netikėta ramybė ar susitaikymas, kuris neatitinka aplinkybių.
Dvasinėse tradicijose tai dažnai aiškinama kaip nematomas artimojo buvimas – tarsi jo siela bandytų palaikyti, apsaugoti ir priminti, kad ryšys ne visada nutrūksta kartu su fiziniu išėjimu.
Sapnai taip pat užima svarbią vietą šiuose išgyvenimuose. Jei miręs artimasis juose pasirodo ramus, šviesus, besišypsantis ar tiesiog tyliai būnantis šalia, tokie vaizdiniai retai kelia nerimą. Priešingai, pabudus dažnai lieka švelnus pilnatvės jausmas, tarsi ryšys nebūtų nutrūkęs, o tik pasikeitęs.
Kartais prisiminimai sugrįžta per kvapus. Staiga pajuntamas kvepalų, gėlių, tabako ar mėgstamo patiekalo aromatas, nors tam nėra jokio aiškaus paaiškinimo. Liaudiškuose tikėjimuose tokie pojūčiai laikomi itin subtiliais ženklais, primenančiais apie artimojo buvimą kažkur netoliese.
Ne mažiau simboliškai kai kurie žmonės vertina ir techninius sutrikimus. Netikėtai sumirgėjusi šviesa, savaime įsijungęs ar išsijungęs prietaisas dažnai turi visiškai žemiškas priežastis, tačiau emociniame lygmenyje tokie momentai kartais suvokiami kaip bandymas atkreipti dėmesį ar perduoti žinutę.
Tam tikri vaizdiniai gamtoje taip pat įgauna ypatingą prasmę. Plunksnos, drugeliai ar neįprastai besielgiantys paukščiai daugelyje kultūrų siejami su siela ir laisve. Jei tokie ženklai pasirodo netikėtoje vietoje ar neįprastu metu, jie neretai interpretuojami kaip simbolinis priminimas ar palaikymo ženklas.
Būna ir akimirkų, kai žmogus tiesiog jaučia, jog kažkas yra šalia. Nors nieko nemato ir negirdi, tas pojūtis gali būti ramus, nekeliantis baimės, o veikiau suteikiantis saugumo ir globos jausmą.
Dar vienas dažnai minimas reiškinys – keisti sutapimai, kurie atrodo pernelyg tikslūs, kad būtų atsitiktiniai. Netikėtai per radiją pasigirsta su artimuoju siejama daina, rankose atsiduria smulkmena, primenanti praeitį, ar nepažįstamas žmogus ištaria žodžius, kurie pataiko tiesiai į širdį. Tokios akimirkos daugeliui tampa tyliais, bet reikšmingais simboliniais pranešimais.
