Prieš metus, 2025 m. vasario 8 dieną, Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros sistemas atjungėme nuo Rusijos ir Baltarusijos elektros tinklų. Po beveik 30 val. trukusių bandymų, vasario 9 d., 14.05 val. sėkmingai per Lenkiją sinchronizavomės su kontinentinės Europos sistema.
Praėjus metams, galime įsivertinti, kaip Baltijos šalims sekasi veikti Kontinentinės Europos sinchroninėje zonoje, kokie pokyčiai įvyko elektros perdavimo sistemoje ir rinkose.
Nepriklausomybė ir patikimumas
Nuo praėjusių metų vasario 9 d. Baltijos šalys veikė bandomosios sinchronizacijos režimu, kurio metu kontinentinės Europos elektros perdavimo sistemų operatoriai stebėjo, kaip valdome elektros sistemą, ir vertino, ar atitinkame visus reikalavimus veikti bendroje sinchroninėje zonoje. Praėjusių metų lapkritį gavome teigiamą įvertinimą: Europos operatorius vienijančios organizacijos ENTSO-E Kontinentinės Europos regioninė grupė patvirtino, kad atitinkame visus techninius reikalavimus. Kitaip tariant, Estijos, Latvijos ir Lietuvos sinchronizacija atlikta sėkmingai.
Per šiuos metus mūsų dispečeriai išbandė sistemos veikimą visais sezonais. Pavasarį, kai Baltijos šalyse ypač svarbų vaidmenį užima Latvijos hidroelektrinių gamyba, taip pat vis daugiau gamina saulės elektrinės. Vasarą ir rudenį, kai kaip įprasta suplanuojama daugiausia tinklo atjungimų dėl remonto ar infrastruktūros plėtros. Ir žiemą, kurį šiemet pasižymi ypač dideliais šalčiais, kurių metu vieną po kito fiksavome naujus elektros suvartojimo rekordus.
Visą šį laiką elektros vartotojai nepatyrė jokių elektros tiekimo patikimumo pokyčių, lygiai kaip ir nepajuto atsijungimo nuo Rusijos bei prisijungimo prie kontinentinės Europos.
Didžiausias išbandymas sistemai įvyko jau šiemet, kai sausio 20 d. vienu metu atsijungė abi Estijos ir Suomijos elektros jungtys – „EstLink 1“ ir „EstLink 2“. Atsiradęs 1 gigavato (GW) trūkumas Baltijos šalims, kurių elektros poreikis žiemą piko metu siekia apie 5,5 GW, buvo labai reikšmingas. Tačiau tinkamai ir laiku suveikus valdymo sistemoms, trūkstama galia buvo kompensuota per „LitPol Link“ jungtį bei aktyvavus balansavimo pajėgumus Baltijos šalyse, o elektros vartotojai nepajuto šio įvykio.
65 metus iki praėjusių metų vasario 8 dienos Lietuva, Latvija ir Estija buvo sovietmečiu sukurtos ir Rusijos kontroliuojamos elektros sistemos IPS / UPS dalis. Rengiantis sinchronizacijai, turėjome paruošti elektros perdavimo infrastruktūrą ir sistemas Baltijos šalyse. Lietuvoje šis uždavinys apėmė 20 įvairių projektų: nuo naujų pastočių ir linijų statybos, esamos infrastruktūros modernizavimo, iki elektros perdavimo tinklo valdymo sistemų atnaujinimo.
Tiek visus metus trukęs sėkmingas darbas, tiek „EstLink“ įvykis įrodo, kad pasiruošimą atlikome tinkamai ir veikiame patikimai.
Elektros rinka
Sinchronizacija užtikrino energetinę nepriklausomybę, tačiau ji neturėjo reikšmingos tiesioginės įtakos elektros kainoms, kurias lemia pasiūla ir paklausa. Lietuvoje ir toliau veikia tie patys elektros gamintojai bei jungtys su Švedija, Latvija ir Lenkija, o vartojimas auga nuosekliai. Praėjusių metų vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina buvo 85 eurai už megavatvalandę (MWh) – šiek tiek žemesnė nei 2024 m., kai ji siekė 87 eurus už MWh.
Sinchronizacija veikia elektros kainas netiesiogiai – prisidėdama prie atsinaujinančių išteklių plėtros. Sustiprinus Lietuvos elektros perdavimo tinklą, įrengus naujas linijas ir pastotes atsirado daugiau galimybių prijungti naujus elektros gamintojus. O sinchroniniai kompensatoriai užtikrina tinklo inerciją, kurios saulės ir vėjo elektrinės suteikti negali, tokiu būdu sudarydami galimybę sistemai veikti be tradicinių šiluminių elektrinių.
Lietuvoje veikiančios elektrinės pernai užtikrino 73 proc. metinio bendro elektros poreikio. Tai didžiausia dalis nuo 2009 m., kai buvo uždaryta Ignalinos atominė elektrinė. Palyginti, 2024 m. vietos elektrinės užtikrino 59 proc. Lietuvos elektros poreikio. Šį pokytį labiausiai lėmė reikšmingai – nuo 3,3 GW iki 5,8 GW – išaugusi įrengtoji saulės ir vėjo elektrinių galia.
Labai svarbus pokytis elektros gamintojams ir tiekėjams buvo kartu su sinchronizacija startavusios elektros balansavimo rinkos.
Po sinchronizacijos Baltijos šalių operatorės pilnai rūpinasi elektros sistemų balansavimu – užtikrinimu, kad elektros gamyba nuolatos atitiktų vartojimą. Naujai pradėjusios veikti balansavimo pajėgumų ir balansavimo energijos rinkos sukūrė ekosistemą vystytis balansavimo paslaugoms – vien Lietuvoje atsirado 731 megavatas (MW) bendros galios naujų rinkos dalyvių. O prisijungę prie balansavimo energijos platformos PICASSO pradėjome vykdyti šių paslaugų mainus su kitomis Europos šalimis, kas suteikia galimybes keistis balansavimo energija kiekvienų laiko momentu. Praėjusių metų pabaigoje prie perdavimo tinklo prijungėme pirmuosius komercinius elektros kaupiklių parkus, kurie reikšmingai prisidės prie elektros sistemos balansavimo patikimumo ir mažesnių sąnaudų vartotojams.
Svarbiausi darbai
Įgyvendinę sinchronizaciją, toliau siekiame stiprinti elektros jungtis su kitomis šalimis, kad užtikrintume patikimumą ir elektros prekybos galimybes.
Praėjusių metų pabaigoje pradėjome Lietuvos ir Lenkijos tarpsisteminių elektros prekybos pralaidumų didinimo koncepcijos įgyvendinimą. Bendradarbiaudami su rinkos dalyviais sieksime, kad iki šių metų pabaigos elektros eksporto per „LitPol Link“ jungtį pralaidumai galėtų siekti iki 365 MW, o 2027 metais – iki 500 MW.
„Harmony Link“ jungties statyba – kitas ypač svarbus darbas. Tai strateginė elektros jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos, kuri dar labiau sustiprins Baltijos šalių energetinį saugumą ir 700 MW padidins komercinių elektros mainų tarp Lietuvos ir Lenkijos galimybes. Dvi veikiančios jungtys su Lenkijos sistema leis užtikrinti, jog sinchroninis veikimas bus patikimesnis. Planuojama, kad „Harmony Link“ jungties statybos darbai prasidės 2027 metų antrąjį ketvirtį.
Komentaro autorius – „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas Donatas Matelionis.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
