Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pastaruoju metu aktyviai dalijasi informacija apie tai, kokias paslaugas gyventojai gali gauti valstybės lėšomis ir kokiu keliu reikia eiti, kad ši pagalba pasiektų laiku. Socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame įraše šįkart išsamiau paaiškinama apie slaugos paslaugas namuose – sritį, kuri tampa vis reikšmingesnė augant vyresnio amžiaus žmonių skaičiui ir didėjant ilgalaikės priežiūros poreikiui.
VLK atkreipia dėmesį, kad slauga namuose leidžia žmonėms gauti reikalingą pagalbą neišvykstant iš jiems įprastos aplinkos. Tai ypač svarbu tiems, kurie dėl sveikatos būklės nebegali visiškai savimi pasirūpinti, tačiau nori likti namuose. Gyventojai raginami susipažinti su pateikiama informacija ir, pajutus slaugos poreikį, kreiptis į gydytojus dėl šių paslaugų paskyrimo.
Pasak ligonių kasos, Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kasmet apmokama vis daugiau slaugos paslaugų namuose. Toks sprendimas padeda sudaryti daugiau galimybių žmonėms būti prižiūrimiems jiems pažįstamoje aplinkoje. Ambulatorinė slauga gali būti teikiama paciento namuose, kai nustatomas lengvas, vidutinis arba sunkus slaugos poreikis. Ji taip pat skiriama po chirurginio gydymo, kai žmogui reikalinga pooperacinė priežiūra ir jis dar nėra pajėgus savarankiškai pasirūpinti savimi.
Norint gauti šias paslaugas, reikalingas šeimos gydytojo arba gydytojo chirurgo siuntimas. Gavus siuntimą, slaugos specialistų komanda pas pacientą turi atvykti per vieną–penkias darbo dienas, o skubiais atvejais – per dvidešimt keturias valandas. VLK pabrėžia, kad slaugos namuose poreikis kasmet auga, o paslaugų apimtis priklauso nuo nustatyto slaugos lygio. Išsamesnė informacija apie slaugą namuose, jos skyrimą, apmokėjimą ir kitas aktualias paslaugas pateikiama VLK parengtame „Paciento vadove“, kuris padeda geriau orientuotis sveikatos sistemoje.
Anksčiau naujienų portalui apie slaugos ir globos paslaugas pasakojo socialinių paslaugų specialistė Justė Pocė. Ji pabrėžė, kad slauga yra viena dažniausiai reikalingų paslaugų ir skirstoma į dvi pagrindines formas – ambulatorinę, teikiamą asmens namuose, ir stacionarinę, kai žmogus slaugomas gydymo įstaigoje.
Ambulatorinės slaugos atveju pas pacientą atvyksta šeimos gydytojo suburta specialistų komanda. Joje gali dirbti slaugytoja, slaugytojos padėjėja, kineziterapeutas, ergoterapeutas ir kiti specialistai, priklausomai nuo konkretaus žmogaus poreikių. Ši komanda teikia pagalbą namuose tiek laiko ir tokiu intensyvumu, kiek reikia pagal nustatytą slaugos lygį.
Stacionarinė slauga, pasak specialistės, gali būti skiriama dviem pagrindiniais atvejais. Vienas jų – kai žmogus po ligos ar traumos gydomas ligoninėje, jam atlikta operacija, tačiau dar nėra pakankamai sustiprėjęs grįžti namo. Tokiu atveju iš gydymo įstaigos jis siunčiamas į stacionarinę slaugą. Kitas atvejis – kai žmogaus būklė namuose blogėja, o artimieji ar ambulatorinė slauga nebegali užtikrinti pakankamos priežiūros. Tuomet, gavus šeimos gydytojo siuntimą, asmuo gali būti nukreipiamas į slaugos skyrių.
J. Pocė pabrėžia, kad slaugos paslaugos yra nemokamos, kol neišnaudojamas nemokamai priklausantis jų limitas arba jei nepageidaujama papildomų paslaugų. Stacionarinėje slaugoje nemokamai priklauso iki 120 lovadienių asmenims su negalia, atsižvelgiant į jų poreikius. Ambulatorinės slaugos apimtis taip pat priklauso nuo to, ar nustatytas lengvas, vidutinis ar sunkus poreikis.
Jeigu slaugos nepakanka, gali būti skiriama globa. Ji taip pat teikiama arba asmens namuose, arba globos įstaigoje. Globą namuose organizuoja seniūnijoje dirbantis socialinis darbuotojas, įvertinęs asmens poreikius ir medicininius dokumentus. Globos įstaigose paslaugos teikiamos asmenims su negalia arba pensinio amžiaus žmonėms. Šiuo metu galioja tvarka, pagal kurią globa gali būti trumpalaikė, iki šešių mėnesių, arba ilgalaikė.
Trumpalaikė globa gali būti skiriama ir tiems, kurie neturi specialiųjų poreikių, tačiau dėl tam tikrų gyvenimo aplinkybių, pavyzdžiui, gaisro, skyrybų ar kitų krizių, laikinai neteko namų. Tokiu atveju vertinami ne ligos ar amžius, o surenkamas balų skaičius – pasiekus 99 balus, globa gali būti skiriama iki problemos išsprendimo.
Ilgalaikė globa priklauso tiems, kurie atitinka medicininius ar amžiaus kriterijus. Iki 75 metų būtina turėti nustatytus specialiuosius poreikius ir surinkti reikiamą balų skaičių, o vyresniems nei 75 metų asmenims pakanka surinkti 99 balus – specialiųjų poreikių nustatymas nebėra privalomas. Tokiu atveju globa laikoma nemokama, tačiau, kaip paaiškino specialistė, tai reiškia, kad žmogus neprivalo papildomai primokėti, o jo senatvės ar neįgalumo pensija naudojama globos išlaidoms padengti, paliekant 20 proc. sumos asmeninėms reikmėms, tokioms kaip vaistai ar higienos priemonės.
