Lenkijos centrinio banko sprendimai kaupti auksą pastaraisiais metais išsiskiria Europos kontekste – šios šalies aukso atsargos jau viršija Europos Centrinio Banko turimą kiekį ir artimiausiu metu turėtų dar augti. Tuo metu Lietuva laikosi visiškai kitokios krypties: Lietuvos banko aukso rezervai nekinta jau daugiau nei tris dešimtmečius, ir jų didinti ar parduoti, nepaisant rekordinių kainų, neketinama.
Lenkijos nacionalinis bankas neseniai padidino turimo aukso kiekį iki maždaug 550 tonų. Šių atsargų vertė viršija 63 mlrd. Eur, o tai reiškia, kad Lenkija jau lenkia ECB, kurio aukso rezervai siekia apie 506,5 tonos. Tačiau Varšuva tuo neapsiriboja – banko vadovybė viešai deklaruoja tikslą pasiekti 700 tonų ribą, o bendra aukso atsargų vertė ateityje galėtų siekti apie 400 mlrd. zlotų, arba 94 mlrd. Eur.
Lietuvos banko situacija priešinga. Nuo 1993 m., kai auksas buvo susigrąžintas, jo kiekis išlieka nepakitęs – 5,8 tonos. Rinkos kainomis tai sudaro apie 700 mln. Eur. Bankas neplanuoja nei papildomų pirkimų, nei aukso realizavimo, net ir esant istoriškai aukštoms kainoms.
Tokį sprendimą Lietuvos bankas grindžia savo pagrindine misija – užtikrinti šalies ir euro zonos finansų sistemos stabilumą, pinigų politikos įgyvendinimą bei institucijos finansinį savarankiškumą. Banko teigimu, aukso dalis finansinio turto struktūroje parinkta tiek, kiek jos reikia bendrai investicijų rizikai išskaidyti, o ne siekiant spekuliatyvinio pelno.
Tuo metu pasaulinės tendencijos rodo kitokią kryptį. Pasaulio aukso tarybos duomenimis, 2025 m. didžioji dalis centrinių bankų didino aukso atsargas, laikydami jas strategine apsauga nuo valiutų svyravimų, kredito rizikos ir finansinių krizių. Net 95 proc. apklaustų centrinių bankų prognozavo, kad per ateinančius dvylika mėnesių pasauliniai aukso rezervai dar augs. Analitikų vertinimu, auksas tampa patrauklus dėl to, kad jo vertė nepriklauso nuo pinigų politikos sprendimų, o tai leidžia mažinti priklausomybę nuo JAV dolerio ir kitų valiutų.
Lietuvos banko laikomas auksas saugomas Londone, Anglijos banko saugyklose, ir atitinka Londono tauriųjų metalų rinkos asociacijos reikalavimus. Tokia saugojimo forma leidžia auksą ne tik laikyti, bet ir naudoti finansinėse operacijose, siekiant padengti saugojimo kaštus. Bankas sudaro aukso indėlių ir išvestinius sandorius, kurie kasmet generuoja papildomas pajamas.
Atsakydamas į klausimus, kodėl Lietuva nepasuko Lenkijos pavyzdžiu, centrinis bankas pabrėžia, kad didelių aukso pirkimų pastaraisiais metais nevykdė ir kiti euro zonos bankai. Kaip pavyzdys minimas Vokietijos centrinis bankas, kuris netgi palaipsniui mažina turimas aukso atsargas. Lietuvos banko nuomone, dabartinis aukso kiekis atitinka ilgalaikius rizikos valdymo tikslus.
Lenkijoje auksui suteikiamas kur kas didesnis strateginis svoris. Nacionalinio banko vadovas Adamas Glapinskis ne kartą yra pabrėžęs, kad auksas yra turtas be kredito rizikos, atsparus geopolitiniams ir finansiniams sukrėtimams bei nepriklausomas nuo kitų valstybių sprendimų. Jo teigimu, didelės aukso atsargos stiprina ir pačios Lenkijos ekonominį stabilumą. Statistikos duomenys rodo, kad per vienerius metus aukso dalis Lenkijos užsienio valiutos rezervuose išaugo nuo beveik 17 iki daugiau nei 28 proc. – tai vienas ryškiausių pokyčių tarp centrinių bankų pasaulyje.
Vis dėlto tokia strategija sulaukia ir kritikos. Skeptikai atkreipia dėmesį, kad auksas, skirtingai nei obligacijos ar akcijos, negeneruoja nuolatinių pajamų, o lėšos, skirtos jo pirkimui, galėtų būti investuotos į palūkanas mokančius vertybinius popierius.
Lietuvos bankas akcentuoja, kad būtent dėl šios priežasties investicijų valdymas grindžiamas keturiais principais – saugumu, likvidumu, pelningumu ir tvarumu. Rizika valdoma per diversifikaciją, užtikrinant, kad nė viena turto klasė netaptų dominuojanti. Bankas taip pat primena, jog pagal Euro sistemos apskaitos taisykles auksas balanse vertinamas įsigijimo kaina, todėl rinkos kainų svyravimai neturi tiesioginės įtakos banko pelnui, kol auksas nėra parduodamas. Tai dar kartą parodo, kad auksas laikomas ne spekuliacijos, o ilgalaikės vertės išsaugojimo priemone.
Pastarųjų metų aukso kainų šuoliai sutapo su padidėjusia geopolitine įtampa ir investuotojų abejonėmis dėl JAV centrinio banko nepriklausomumo. Finansų institucijų prognozės išlieka optimistinės: ING vidutinę aukso kainą šiemet mato apie 4150 JAV dolerių už unciją, „Deutsche Bank“ – 4450 dolerių, o „Goldman Sachs“ prognozę pakėlė iki 4900 dolerių. Kraštutiniu atveju „J.P. Morgan“ neatmeta ir 5300 dolerių ribos.
Lietuvos banko vertinimu, auksas, nors ir laikomas saugiu turtu, pasižymi gana dideliais kainų svyravimais, ką parodė ir šių metų sausio pabaigos rinkos judėjimai. Todėl bankas ir toliau laikosi atsargios pozicijos – kasmet peržiūri investavimo strategiją, tačiau sprendimus priima remdamasis ilgalaikiais tikslais, o ne trumpalaikėmis rinkos tendencijomis.
Centrinis bankas pabrėžia, kad jo investicijų politika leidžia lanksčiai reaguoti į besikeičiančias ekonomines sąlygas, tačiau pagrindinis prioritetas išlieka kapitalo išsaugojimas ir pasirengimas galimiems ekonominiams bei finansiniams sukrėtimams. Tokia strategija, banko teigimu, jau davė rezultatų – 2024 m. Lietuvos bankas uždirbo beveik 144 mln. Eur grynojo pelno ir į valstybės biudžetą pervedė rekordinę daugiau nei 130 mln. Eur sumą, gerokai viršijusią ankstesnių metų rezultatus.
