Virta vištiena dažnai tampa tikru iššūkiu: pakanka vienos klaidos, ir švelni mėsa virsta sausa, kieta, į popierių panašios tekstūros gabalėliais. Daugelis bando situaciją gelbėti prieskoniais ar ilgu marinavimu, tačiau pagrindinė sultingumo paslaptis slypi pačiame virimo procese.
Kad vištiena – tiek krūtinėlė, tiek visa višta – išliktų minkšta, sultinga ir tiesiog tirpstanti burnoje, į vandenį pakanka įpilti 1 valgomąjį šaukštą paprasto obuolių arba vyno acto. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog rūgštis sugadins sultinį, tačiau nedidelis jos kiekis veikia kaip nematomas kulinarinis pagalbininkas.
Acto rūgštis švelniai ardo kietesnes mėsos skaidulas ir neleidžia joms sukietėti. Be to, actas padeda baltymams greičiau susitraukti vištienos paviršiuje, tarsi suformuodamas ploną apsauginį sluoksnį, kuris „užrakina“ sultis viduje. Net jei višta nėra labai jauna, nedidelis acto kiekis padeda ją išvirti greičiau, o mėsa nelinkusi irti į pluoštus – ji išlieka elastinga ir švelni.
Geriausia vištieną dėti į šaltą vandenį. Sudėkite mėsą į puodą ir užpilkite vandeniu taip, kad visi gabalėliai būtų visiškai apsemti. Kai vanduo pradės virti, nugriebkite susidariusias putas.
Tuomet pasūdykite, įdėkite lauro lapų ir įpilkite maždaug 1 valgomąjį šaukštą obuolių acto į 2–3 litrus vandens. Obuolių actas turi švelnų, vaisišką aromatą, todėl jis tik paryškina mėsos skonį ir nepalieka aštraus kvapo.
Labai svarbu virti ant silpnos ugnies. Stiprus, intensyvus virimas yra didžiausias vištienos sultingumo priešas: mėsa staigiai susitraukia, daugiau sulčių atiduoda sultiniui ir tampa sausa. Verdant lėtai, vos vos kunkuliuojant, mėsa šyla tolygiau, išlieka minkšta ir aromatinga.
Laikantis kelių paprastų taisyklių – šaukšto acto, lėto virimo ir tinkamo pasūdymo – virta vištiena bus sultinga ir skani net ir be jokio padažo.
Ačiu uz suteiktus patarimus