Ne vienas yra nusivylęs parduotuvėje įsigytu pomidoru: iš pirmo žvilgsnio jis atrodo puikiai – ryškus, blizgus, tvirtas, – tačiau perpjovus paaiškėja, kad vidus vandeningas, kvapas menkas, o skonis nė iš tolo neprimena tikro vasariško pomidoro. Tai ne atsitiktinumas, o ištisa pomidorų auginimo ir prekybos sistema, kurioje pirmiausia vertinamas patrauklus vaizdas ir ilgas laikymo laikas, o ne skonis.
Anksčiau pomidorai buvo sezoninė, vietinė daržovė. Juos skindavo visiškai sunokusius ir greitai parduodavo. Situacija pasikeitė išaugus didiesiems prekybos tinklams: vaisiai turi atlaikyti ilgą transportavimą ir sandėliavimą, todėl selekcijoje imta teikti pirmenybę tvirtesnei žievelei, kietesniam minkštimui ir tolygiai spalvai. Skoninės savybės pamažu buvo nustumiamos į antrą planą.
Labai svarbus ir skynimo laikas. Kad pomidorai sėkmingai pasiektų parduotuves, jie dažniausiai skinami dar žali, kai vaisiuose nespėja sukaupti pakankamai cukrų ir aromatinių medžiagų. Nuskintas pomidoras, net laikomas šiltoje vietoje, niekada neprilygsta ant krūmo sunokusiam – saulėje vykstantys brendimo procesai sustoja. Vėliau vaisiai dažniausiai tik pakeičia spalvą (tam neretai pasitelkiamas etilenas), tačiau tikro, ryškaus skonio jau nebesukaupia.
Skonį dar labiau silpnina šaltis. Laikant pomidorus vėsiai, ypač šaldytuve, slopinamas aromatinių junginių formavimasis. Net išėmus juos iš šaldytuvo ir sušilus iki kambario temperatūros, pilnas skonis nebeatsistato. Dėl to šaltyje laikyti pomidorai beveik visada atrodo prėski.
Norint savo darže užsiauginti tikrai skanių, saldesnių pomidorų, pirmiausia verta atidžiai pasirinkti veisles. Rinkitės tas, kurių aprašymuose akcentuojamas skonis, o ne transportavimo patvarumas ar ilga laikymo trukmė. Nebijokite eksperimentuoti su spalvomis ir formomis – geltoni, rožiniai, dryžuoti ar slyviniai pomidorai dažnai būna ypač aromatingi ir saldūs.
Ne mažiau svarbi ir dirva. Skaniam derliui reikia derlingo, „gyvo“ dirvožemio, turtingo organinėmis medžiagomis. Į lysves įterpkite komposto ar gerai perpuvusio mėšlo, mulčiuokite organinėmis medžiagomis. Pomidorams taip pat būtina daug saulės ir pakankamai erdvės: per tankiai susodinti augalai prasčiau vėdinasi, dažniau serga ir silpniau mezga bei brandina vaisius.
Laistykite rečiau, bet gausiai, kad vanduo pasiektų gilesnius šaknų sluoksnius. Venkite nuolatinės, menkos drėgmės – ji skatina paviršinių šaknų formavimąsi ir daro augalus jautresnius sausroms. Vaisiams pradėjus nokti, laistymą galima saikingai sumažinti: taip pomidorai sukaups daugiau cukrų, o skonis taps intensyvesnis.
Svarbi ir nuosekli priežiūra viso sezono metu. Formuojantis vaisiams, pomidorams ypač reikia kalio – jis padeda kaupti cukrus ir gerina skonį. Užtikrinkite gerą krūmų vėdinimą: reguliariai šalinkite pažastinius ūglius (pasynkus), o augalo nenualinkite palikdami per daug žiedynų.
Pomidorus skinkite visiškai sunokusius – kai jie ne tik įgauna veislei būdingą spalvą, bet ir ryškiai kvepia. Tokie vaisiai būna gerokai saldesni ir aromatingesni. Laikykite juos kambario temperatūroje, vėsioje, nuo tiesioginės saulės apsaugotoje vietoje, tačiau nedėkite į šaldytuvą, jei norite išsaugoti skonį.
Pomidorų skonis nėra sėkmės atsitiktinumas ir tikrai ne „stebuklingų trąšų“ pasekmė. Tai nuoseklaus dėmesio, apgalvotų sprendimų ir augalo poreikių supratimo rezultatas. Pasirinkę skonines veisles, pasirūpinę derlingu dirvožemiu, protingu laistymu, tinkamu tręšimu ir leisdami vaisiams sunokti ant krūmo, galite užauginti pomidorus, kurie bus iki 30 % saldesni ir gerokai aromatingesni už parduotuvinius. Būtent dėl šio tikro vasaros skonio ir verta juos auginti savo darže.
