Žiemą sodas tarsi ilsisi, tačiau šaltų šiltnamių savininkams tai idealus metas generaliniam tvarkymui ir smulkesniems remontams. Būtent dabar verta pasirūpinti šiltnamio švara, dirvos būkle ir konstrukcijos saugumu: tai padės išvengti pavasarinių rūpesčių, sumažins ligų ir kenkėjų riziką bei užtikrins sklandų sezono startą.
Nuėmus paskutinį daržovių derlių, būtina pašalinti visus žalius augalų likučius, nes ant jų gali peržiemoti kenkėjai ir ligų sukėlėjai. Jei šiltnamyje nepastebėjote ligų ar kenkėjų, sveikus likučius galima kompostuoti. Jeigu augalai buvo pažeisti, saugiau juos sunaikinti (pavyzdžiui, sudeginti), kad infekcijos ar kenkėjai neplistų.
Dirvos kasimo nepalikite pavasariui. Vos temperatūrai pakilus kiek aukščiau nulio, šiltnamyje greitai sužaliuoja žliūgė: ji gali žydėti net žiemą, šalčiai jai beveik nepakenkia, o pavasarį su ja kovoti gerokai sudėtingiau.
Iškasus lysvių nelyginkite ir neužgrėbkite – palikite dirvą stambiais grumstais. Taip žemė geriau įšals, o šaltis natūraliai susmulkins grumstus į smulkesnes daleles ir pagerins dirvos struktūrą. Per žiemą iššals ir daug vienmečių piktžolių. Jei aptiksite daugiamečių piktžolių, jų šaknis ir šakniastiebius kruopščiai išrinkite.
Dirvos keitimas: būtinybė ar bereikalingas darbas?
Jeigu laikotės sėjomainos, dirvos išsekimas gali nepasireikšti net ir po daugelio metų. Visos žemės pakeitimas net ir mažame šiltnamyje yra sunkus fizinis darbas, be to, reikia pasirūpinti, iš kur atsivežti ir kur sukrauti didelį kiekį naujos žemės.
Kur kas paprasčiau užkirsti kelią poreikiui keisti dirvą: tręšti apgalvotai, naudoti mineralines trąšas saikingai (pertręšimas skatina dirvos užsūdrėjimą, ypač šiltnamiuose, kurių lysvės įrengtos tarsi „vagnoje“), įterpti mėšlą ar kitą gyvulių mėšlą, taip pat auginti ir įterpti žaliąsias trąšas.
Mėšlą galima įterpti ir dabar. Jei turite galimybę įkasti arklio mėšlo, verta tai padaryti – jis gali pakelti dirvos temperatūrą keliais laipsniais. Kiaulių mėšlas taip pat tinka, tačiau yra „vėsesnis“, todėl jį geriau pirmiau kompostuoti.
Vis dėlto dirvą būtina keisti, jeigu pastebėjote kopūstinių daržovių (pavyzdžiui, kalafiorų, brokolių, ropių, gūžinių kopūstų, ropesčių ar kaliaropių) šaknų gumbuotumą – tai labai užkrečiama liga. Jei artimiausiais metais neplanuojate šiltnamyje auginti kryžmažiedžių daržovių, dirvai dezinfekuoti galima naudoti granuliuotą arba miltelinę azotinę kalkę.
Kenkėjai žiemą nemiega
Kenkėjai ir ligos gali sunaikinti derlių arba priversti griebtis chemijos, kurios daugelis mėgėjų sodininkų stengiasi vengti. Dalis kenkėjų puikiai peržiemoja ant žalių piktžolių, ypač lapų apačioje prie pat dirvos. Tarp jų – amarai, voratinklinės erkutės, baltasparniai ir kiti.
Dėl to itin svarbu šiltnamyje nepalikti žalių piktžolių. Net ir esant stipriems šalčiams dalis kenkėjų išgyvena, o pavasarį jų populiacija greitai atsinaujina.
Nepamirškite ir dirvoje gyvenančių kenkėjų: spragšių lervų (vadinamųjų „vielučių“), dirvinių nematodų, grambuolių lervų. Nuo jų taip pat galima gintis – rudenį ar žiemą į dirvą galima įterpti miltelinės formos azotinės kalkės. Tyrimai rodo, kad būtent miltelinė forma gali veiksmingiau mažinti kenkėjų bei kai kurių ligų sukėlėjų kiekį.
Kaip sutaupyti šilumos šiltnamyje?
Jeigu vos atšilus orams skubate šiltnamyje sėti ridikėlius ar salotas, verta prisiminti, kad šalta dirva smarkiai lėtina sėklų dygimą. Todėl stiprių šalčių metu jau perkastą dirvą galima uždengti tamsia plėvele arba storesne agroplėvele – taip atšilimas vyksta greičiau.
Šilumos nuostoliams sumažinti naudinga iš vidaus uždengti šiltnamio sienas netkančia medžiaga arba burbuline plėvele, kuri pasižymi geromis izoliacinėmis savybėmis. Vis dėlto augalų neperlaikykite uždengtų: žiemą trūksta šviesos, todėl per ilgas dengimas gali pakenkti peržiemojantiems augalams.
Laikas smulkiems šiltnamio remontams
Iki pavasario paprastai dar pakanka laiko pakeisti sutrūkinėjusius stiklus, suremontuoti automatinius langų atidarytuvus, patikrinti ir priveržti varžtus bei tvirtinimus. Taip pat verta nuplauti šiltnamio stiklus iš abiejų pusių – tai pastebimai padidina šviesos patekimą pas augalus.
Pamato ar cokolio remontą geriau atidėti šiltesniam laikui, nors ir egzistuoja šalčiui atsparesnių mūro mišinių. Lygiai taip pat dažymo darbai turėtų būti atliekami tik tuomet, kai oro ir paviršiaus temperatūra atitinka dažų gamintojo rekomendacijas.
Kerpes ir samanas nuo pamato lengviau pašalinti pavasarį ar vasarą, kai šilčiau. Tuomet galima naudoti vario sulfato tirpalą; po kurio laiko procedūrą pravartu pakartoti. Kai kuriems pasiteisina ir koncentruoti herbicidų tirpalai, tačiau medines konstrukcijas ir pamatus tokiomis priemonėmis reikėtų apdoroti saikingai – ne dažniau kaip kas porą metų.
Sniego apkrova – gražu, bet pavojinga
Sniegas gamtai reikalingas ir gražus, tačiau šiltnamiui stora, šlapio sniego danga gali būti labai pavojinga. Ji stipriai apkrauna konstrukciją ir gali ją deformuoti ar net sugadinti.
Jei įmanoma, per dieną kelis kartus nubraukite sniegą nuo šiltnamio stogo. Jeigu tokios galimybės nėra, verta šiltnamio karkasą paremti iš vidaus. Atsižvelkite į įprastą sniego kiekį jūsų vietovėje – nuo to, taip pat nuo šiltnamio ilgio, priklausys, kokiu tankiu dėti atramas.
Patikimas sprendimas – paremti visą kraigą kas mažiau nei metrą. Platesniems šiltnamiams, kurių stogo nuolydis mažesnis, reikėtų paremti ir skersines stogo dalis. Pakanka ant lysvės padėti storesnę lentą, pastatyti atramą, o viršuje vėl uždėti lentą ties stiklo jungtimi (tarp langų) – taip karkasas nesideformuos, o stiklas nesutrūks.
Varvekliai atrodo įspūdingai, tačiau jų geriau nelaužyti: kartu su varvekliu galima netyčia nulaužti ir dalį stiklo. Saugiausia palikti juos kaboti, kol patys nutirps.
Nors kartais atrodo, kad žiema nesibaigs, pavasaris vis tiek ateina. Tinkamai sutvarkytas, išvalytas, prireikus dezinfekuotas ir suremontuotas šiltnamis tuomet bus pasirengęs gausiam ir sveikam daržovių derliui.
