Neseniai žurnale „JAMA Internal Medicine“ paskelbtame tyrime analizuoti mirtingumo rodikliai per ekstremalaus karščio dienas Ontarijo slaugos namuose, lyginant įstaigas, kuriose gyventojų kambariuose įrengti oro kondicionieriai (toliau – AC), ir įstaigas, kuriose jų nėra. Dėmesys sutelktas į institucinės ilgalaikės priežiūros įstaigas.
Vyresnio amžiaus žmonės karščio bangoms yra gerokai jautresni nei jaunimas. 2023 m. karščio sukeltų mirčių tarp senjorų skaičius pasiekė beprecedentį lygį – nuo 9-ojo dešimtmečio pasauliniu mastu jis išaugo net 167 %. Tokį pažeidžiamumą lemia keli veiksniai: ribotas judrumas, su amžiumi prastėjanti kūno temperatūros reguliacija, dažnai vartojami vaistai, galintys keisti organizmo reakciją į karštį, ir socialinė izoliacija, dar labiau didinanti riziką.
Kituose tyrimuose fiksuojamas vis stiprėjantis ekstremalus karštis visame pasaulyje. Pavyzdžiui, JAV karščio bangų skaičius nuo 9-ojo dešimtmečio beveik padvigubėjo, o tai leidžia prognozuoti vis didesnius iššūkius vyresnio amžiaus žmonėms. Nors oro kondicionieriai patikimai mažina karščio sukeltų sveikatos sutrikimų riziką, daugiau kaip 35 mln. amerikiečių jų namuose neturi.
Nepaisant didelės sveikatos žalos per ekstremalų karštį, iki šiol palyginti nedaug tyrimų vertino AC svarbą slaugos namuose. Tai ypač aktualu, nes šiose įstaigose dauguma gyventojų turi ribotas judėjimo galimybes, serga keliomis lėtinėmis ligomis, vartoja daug vaistų ir neretai patiria kognityvinių sutrikimų.
Teisinis reguliavimas taip pat atskleidžia reikšmingas spragas. JAV federaliniai reikalavimai numato, kad po 1990 m. spalio 1 d. sertifikuoti slaugos namai turi palaikyti tam tikrą patalpų temperatūros intervalą, tačiau tiesioginės pareigos įrengti oro kondicionierius nėra, o beveik pusė įstaigų buvo sertifikuotos iki šios datos. Iki 2020 m. panaši situacija buvo ir Ontarijuje: daugiau kaip pusėje iš daugiau nei 600 provincijos slaugos namų, kuriuose gyveno per 76 tūkst. gyventojų, nebuvo oro kondicionierių gyventojų kambariuose.
Iki privalomų reikalavimų įvedimo slaugos namams, neturintiems AC, buvo nurodyta įrengti atskiras vėdinamas ir atvėsintas zonas, tačiau nebuvo reikalaujama užtikrinti klimato kontrolės pačiuose kambariuose. Po COVID‑19 pandemijos Ontarijas 2020 m. liepą paskelbė reikalavimą užtikrinti oro kondicionavimą visuose gyventojų kambariuose. Šis reikalavimas įsigaliojo 2022 m. birželį, o iki 2023 m. gegužės jį buvo įgyvendinusios apie 99,5 % įstaigų. Bendra įgyvendinimo kaina siekė maždaug 200 mln. Kanados dolerių.
Karščio sukeltos mirtys slaugos namuose: su oro kondicionieriais ir be jų
Tyrimu siekta nustatyti, ar AC įrengimas slaugos namuose siejamas su mažesniu mirtingumu per ekstremalaus karščio dienas. Tam buvo palyginti mirtingumo rodikliai karščio bangų metu įstaigose, kuriose gyventojų kambariuose buvo AC, ir įstaigose, kuriose jo nebuvo.
Taikyta atvejo–krosoverio analizė, apėmusi 615 Ontarijo slaugos namų ir laikotarpį nuo 2010 iki 2023 m. šiltuoju sezonu (birželis–rugsėjis). Vertinta gyventojų mirties rizika ekstremalaus karščio dienomis, atsižvelgiant į tai, ar konkrečioje įstaigoje gyventojų kambariuose įrengtas oro kondicionavimas.
Ekstremalaus karščio dienomis laikytos tos, kurių karščio indeksas atitinkamoje geografinėje vietovėje pasiekdavo arba viršydavo 90-ąjį procentilį. Temperatūros ir drėgmės duomenys gauti iš Šiaurės Amerikos žemės duomenų asimiliavimo sistemos.
Analizei atrinkti visi Ontarijo slaugos namų gyventojai, mirę 2010–2023 m. birželio–rugsėjo mėnesiais. Pasirinktas savikontrolės dizainas leido eliminuoti nekintamus klaidinančius veiksnius (pvz., lytį, rasę ar gyvenamąją vietą), nes jie išlieka tokie patys tiek mirties dieną, tiek kontrolinę dieną, kuri buvo nustatyta 14 dienų anksčiau.
Gyventojams, mirusiems per 14 dienų nuo hospitalizacijos, atvejo diena laikyta priėmimo į ligoninę data. Mirtis, įvykusi praėjus 14 ar daugiau dienų po hospitalizacijos, iš analizės buvo pašalinta. Taip pat atrinkti tik tie gyventojai, kurie iki mirties buvo išgyvenę toje pačioje įstaigoje ne mažiau kaip 28 dienas iš eilės.
Karščio bangų poveikis mirtingumui su AC ir be jo vertintas taikant tris laiko vėlavimo (lag) intervalus, apimančius tiek ūmų, tiek uždelstą karščio poveikį: lag 0–1 (mirties diena ir viena diena iki jos), lag 0–3 ir lag 0–6.
Oro kondicionieriai siejami su mažesniu mirtingumu per karščio bangas
Iš viso išanalizuotos 73 578 slaugos namų gyventojų mirtys Ontarijuje, įvykusios 2010–2023 m. birželio–rugsėjo mėnesiais. Maždaug 68 % mirusiųjų buvo 85 metų ir vyresni, 65 % sudarė moterys, apie 70 % gyveno su demencija. Iš jų 40 255 mirtys įvyko įstaigose su oro kondicionieriais, o 33 323 – įstaigose be jų. Gyventojų charakteristikos abiejose įstaigų grupėse buvo panašios.
2020 m. liepą, kai Ontarijas paskelbė privalomą AC reikalavimą, 55 % slaugos namų dar neturėjo oro kondicionavimo gyventojų kambariuose. Įstaigos be AC dažniau buvo pelno siekiančios, senesnės, mažesnės ir labiau perpildytos nei tos, kuriose kondicionieriai jau veikė. Taip pat jos dažniau buvo įsikūrusios didesnių pajamų bendruomenėse.
Tyrimo laikotarpiu slaugos namuose vidutiniškai fiksuota po 14 ekstremalaus karščio dienų per metus. Tokiomis dienomis karščio indeksas vidutiniškai siekė 34,2 °C, palyginti su 26,2 °C visomis vasaros dienomis.
Ekstremalus karštis statistiškai reikšmingai didino mirties riziką slaugos namuose be AC, tačiau analogiško poveikio įstaigose su AC nenustatyta. Maždaug 13,8 % gyventojų mirčių įvyko per ekstremalaus karščio dienas slaugos namuose be oro kondicionierių, palyginti su 12,1 % tokiomis pat dienomis įstaigose su AC. Ryšys buvo stipriausias per pirmąsias tris dienas po karščio poveikio.
AC apsauginis poveikis daugumoje gyventojų pogrupių iš esmės buvo panašus: tiek tarp jaunesnių nei 80, tiek tarp vyresnių nei 90 metų asmenų, tarp vyrų, sergančių širdies ligomis, taip pat tiek mažesnių, tiek didesnių pajamų teritorijose gyvenančių žmonių. Vis dėlto kai kurių pogrupių įverčiai buvo mažiau tikslūs ir statistiškai nereikšmingi.
Tyrimo autoriai apskaičiavo, kad Ontarijo AC reikalavimas 2020–2023 m. laikotarpiu galėjo būti susijęs su maždaug 33 išvengtomis gyventojų mirtimis per ekstremalaus karščio dienas, t. y. vidutiniškai apie 10 mirčių per metus. Modeliuojant scenarijų, jei toks reikalavimas būtų galiojęs jau nuo 2010 m., apskaičiuota, kad per dešimtmetį buvo galima išvengti apie 131 mirties, vidutiniškai po 13 kasmet, darant prielaidą, jog karščio poveikis ir įstaigų charakteristikos būtų buvę panašūs.
Išvados ir politikos pasekmės
Tyrimas parodė, kad oro kondicionavimas slaugos namuose siejamas su mažesniu mirtingumu ekstremalaus karščio metu, nors visiškai karščio keliamos rizikos jis nepašalina. Įstaigos be AC tokiomis dienomis fiksavo didesnį mirčių skaičių, o Ontarijo privalomas reikalavimas, tikėtina, kasmet padėjo išvengti maždaug 10 mirčių.
Globaliai intensyvėjant karščio bangoms, šios išvados turi skubias pasekmes sveikatos politikai. Privalomi oro kondicionavimo reikalavimai turėtų būti taikomi ne tik slaugos namams, bet ir kitoms institucinės priežiūros įstaigoms, kuriose gyvena ypač pažeidžiamos grupės: globos ir pagalbinio gyvenimo namams, grupiniams namams, įkalinimo įstaigoms, psichiatrijos ligoninėms ir pan. Kartu svarbu suprasti, kad pateikti duomenys tiesiogiai susiję būtent su institucinės globos aplinka.
Karščiui tampant vis dažnesniu ir intensyvesniu vasarų palydovu, pažeidžiamų gyventojų apsauga institucinėse įstaigose tampa ne tik visuomenės sveikatos prioritetu, bet ir svarbiu rodikliu, atspindinčiu, kaip visuomenė rūpinasi didžiausiai rizikai priklausančiais savo nariais.
