Baltijos valstybės gyvena nuolatinės įtampos fone – tai nei paslaptis, nei sensacija. Karas Ukrainoje, Rusijos retorika ir hibridinės atakos Europoje kuria foną, kuriame saugumo klausimai tampa kasdienybės dalimi. Tačiau tarp budrumo ir panikos yra aiški riba. Būtent tai savo interviu Latvijos naujienų agentūrai „LETA“ pabrėžė Latvijos ambasadorius Ukrainoje Andrejus Pildegovičius.
Jo žinutė gana subalansuota – grėsmės egzistuoja, bet jų nereikia laikyti neišvengiamomis. Ambasadorius aiškiai pasakė: Baltijos šalys neturėtų panikuoti dėl galimos Rusijos invazijos. Vis dėlto jis pridūrė, kad gyvename šalia agresyvios ir nepatikimos kaimynės, kuri aktyviai militarizuojasi ir abejoja nacionalinių sienų neliečiamumu.
Tai nėra emocinis pareiškimas. Tai geopolitinis vertinimas. Rusija per pastaruosius metus parodė, kad yra pasirengusi jėga keisti status quo, o tai natūraliai kelia klausimų regiono valstybėms.
Andrejus Pildegovičius taip pat priminė apie Rusijos dronų atakas įvairiose Europos šalyse bei pažeistus kabelius Baltijos jūroje. Tokie incidentai formuoja platesnį saugumo paveikslą – kalbame ne tik apie tradicinę karinę grėsmę, bet ir apie hibridinius veiksmus.
Ukrainos prezidento administracijos vadovas ir buvęs Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas anksčiau pareiškė, kad Rusija rengiasi įsiveržti į Baltijos šalis. Tai skambus ir nerimą keliantis teiginys. Pasak A. Pildegovičiaus, šiuos žodžius reikėtų vertinti rimtai – ne tam, kad būtų kurstoma baimė, o tam, kad būtų pasirengta galimoms krizinėms situacijoms. Kitaip tariant, perspėjimas turi veikti kaip mobilizuojantis veiksnys.
Ambasadorius taip pat pažymėjo, kad Budanovo žodžiai buvo skirti ir Europos lyderiams. Žinutė aiški: jei Ukraina būtų nugalėta, Rusijos grėsmė Europai padidėtų. Tai tarsi priminimas, kad karo baigtis Ukrainoje turi tiesioginę reikšmę viso regiono saugumui.
Gyvenimas šalia Rusijos reiškia nuolatinį budrumą. Tačiau tai nebūtinai reiškia gyvenimą baimėje. Pildegovičius pabrėžė, kad visa visuomenė turi mąstyti apie saugumą. Šis aspektas svarbus – saugumas nėra vien kariuomenės ar valdžios institucijų užduotis. Tai ir informacinis atsparumas, ir kritinio mąstymo stiprinimas, ir pasirengimas netikėtoms situacijoms.
Baltijos valstybės jau investuoja į gynybos stiprinimą, NATO buvimo didinimą ir civilinės saugos sistemas. Tai nėra panikos ženklas – tai racionali reakcija į pasikeitusią saugumo aplinką.
A. Pildegovičiaus pozicija atspindi platesnį regiono požiūrį: grėsmės turi būti vertinamos blaiviai. Ignoruoti jas būtų naivu, tačiau laikyti neišvengiamomis – taip pat klaida. Budanovo pareiškimas primena, kad saugumo architektūra Europoje tebėra trapi. O ambasadoriaus komentaras įneša svarbų balansą – pasirengimas būtinas, bet panika nėra sprendimas.
Gyvendamos šalia agresyvios valstybės, Baltijos šalys negali sau leisti atsipalaiduoti. Tačiau jos taip pat neturi gyventi nuolatinėje isterijoje. Budrumas, investicijos į gynybą ir vieninga visuomenė – tai atsakas, kuris kur kas veiksmingesnis nei baimė.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
