Mažiausia pagalba nuo Rusijos pradėto karo pradžios: ką tai reiškia Ukrainos galimybėms gintis? (1)

Karinė pagalba Ukrainai 2025 m. pasiekė žemiausią lygį, nes JAV nutraukė finansavimą, todėl Europa beveik viena turėjo stengtis apmokėti sąskaitas ir išvengti visiško žlugimo, trečiadienį pranešė Kylio institutas.

Kyjivo sąjungininkai 2025 m. karinei pagalbai skyrė 36 mlrd. eurų, t. y. 14 proc. mažiau nei ankstesniais metais, kai buvo skirta 41,1 mlrd. eurų, teigia Kylio institutas, stebintis karinę, finansinę ir humanitarinę pagalbą, pažadėtą ir suteiktą Ukrainai nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios.

Karinė pagalba 2025 m. buvo net mažesnė nei 2022-aisiais, nepaisant to, kad invazija įvyko tik tų metų vasario 24 d.

JAV pagalba visiškai nutrūko 2025 m. pradžioje, kai į Baltuosius rūmus grįžo prezidentas Donaldas Trumpas.

Nuo 2022 iki 2024 m. Vašingtonas suteikė maždaug pusę visos karinės pagalbos.

Todėl Europos šalys dėjo daug pastangų, kad užpildytų šią spragą, ir 2025 m. padidino savo bendrą asignavimą 67 proc., palyginti su 2022-2024 m. vidurkiu. 

Instituto teigimu, be šių pastangų, JAV pagalbos nutraukimas galėjo būti dar žalingesnis.

Tačiau analitinis centras atkreipia dėmesį į „didėjančius skirtumus“ tarp pačios Europos paramos teikėjų: Šiaurės ir Vakarų Europos šalims tenka apie 95 proc. karinės paramos.

Institutas apskaičiavo, kad Šiaurės Europos šalys (Danija, Estija, Islandija, Latvija, Lietuva, Norvegija, Suomija ir Švedija) 2025 m. suteikė 33 proc. visos Europos karinės pagalbos, nors joms tenka tik 8 proc. bendro Europos šalių donorių BVP.

Pietų Europos šalys, sudarančios 19 proc. bendro Europos šalių donorių BVP, skyrė tik 3 proc. pagalbos.

Siekdama užpildyti JAV paliktą spragą, NATO pradėjo vykdyti PURL programą, pagal kurią Europos donorės 2025 m. Ukrainai nupirko JAV gamybos ginklų už 3,7 mlrd. eurų.

Kylio institutas šią programą pavadino „reikšmingu pokyčiu“, kuris leido įsigyti oro gynybos baterijų „Patriot“ ir daugkartinio paleidimo raketų sistemų HIMARS.

Europos sąjungininkės taip pat vis dažniau teikia užsakymus Ukrainos gynybos pramonei, sekdamos tendencija, kurią 2024 m. pradėjo Danija.

Karo nuniokotos Ukrainos gynybos pramonės gamybos pajėgumai nuo 2022 m., pasak Kylio instituto, „išaugo 35 kartus“, tačiau Kyjivui trūksta lėšų įsigyti pakankamai ginklų, kad gamyklos dirbtų visu pajėgumu.

Praėjusiais metais šį trūkumą padėjo likviduoti 11 Europos šalių donorių užsakymai.

Antrąjį 2025 m. pusmetį 22 proc. ginklų pirkimų Ukrainai buvo įvykdyta šalies viduje – tai rekordiškai daug.

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.