Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimas dėl konkrečios Ukrainos įstojimo į Europos Sąjungą datos – tai daugiau nei diplomatinė detalė. Tai aiškus signalas, kad Kyjivas nori ne tik pažadų, bet ir apčiuopiamo, laike įtvirtinto įsipareigojimo.
Trečiadienį socialiniame tinkle „X“ paskelbtame įraše V. Zelenskis pabrėžė, kad Ukraina „padarys viską“, jog iki 2027 m. būtų techniškai pasirengusi narystei Europos Sąjungoje. Kitaip tariant, šalis įsipareigoja atlikti namų darbus – reformuoti institucijas, stiprinti teisinę sistemą, užtikrinti skaidrumą.
Tačiau svarbiausias jo akcentas buvo labai konkretus: „Noriu konkrečios datos.“ Prezidentas aiškiai leido suprasti, kad be aiškaus grafiko bet koks taikos susitarimas gali tapti trapus ir politiškai pažeidžiamas.
V. Zelenskis narystę Europos Sąjungoje įvardijo kaip saugumo garantiją Ukrainai. Jo teigimu, būtina žinoti ne tik bendras sąlygas, bet ir tikslų grafiką – kada šalis taps visateise Bendrijos nare. Šis reikalavimas nėra atsitiktinis. Ukraina jau beveik ketverius metus ginasi nuo Rusijos invazijos, o karo patirtis parodė, kad migloti pažadai saugumo neužtikrina. Aiški narystės data reikštų politinį įsipareigojimą, kurį būtų sudėtingiau ignoruoti ar vilkinti.
Prezidentas taip pat perspėjo, kad jei taikos susitarime, kurį galėtų pasirašyti Jungtinės Valstijos, Rusija, Ukraina ir Europos valstybės, nebus įtvirtinta konkreti stojimo data, Maskva mėgins procesą stabdyti netiesiogiai – per tam tikrus Europos atstovus.
Sausio pabaigoje V. Zelenskis jau buvo pasiūlęs 2027 m. kaip galimą Ukrainos įstojimo į Europos Sąjungą terminą. Tąkart jis kalbėjo nepaisydamas kai kurių Europos šalių skepticizmo.
Ne paslaptis, kad dalis valstybių narystės klausimu laikosi atsargios pozicijos. Vienos baiminasi pernelyg greito plėtros tempo, kitos – finansinių ir politinių pasekmių. Ukraina – didelė valstybė, turinti sudėtingą karo nualintą ekonomiką, todėl jos integracija būtų reikšmingas sprendimas visai Bendrijai.
Vis dėlto Kyjivas siekia parodyti, kad yra pasirengęs. Prezidento žodžiais, Ukraina įgyvendins bent pagrindines priemones, būtinas narystei. Tai reiškia reformas teismų sistemoje, kovą su korupcija, viešojo administravimo stiprinimą ir kitus struktūrinius pokyčius.
Zelenskio pozicija atskleidžia, kad Ukrainai taika nėra vien karo veiksmų nutraukimas. Ji siejama su ilgalaikiu saugumu, politiniu stabilumu ir aiškia europine kryptimi. Jeigu stojimo data būtų įtvirtinta tarptautiniame susitarime, tai taptų savotišku saugikliu. Tokia formuluotė reikštų, kad Ukrainos integracija į Europos Sąjungą tampa nebe abstrakčiu tikslu, o sutartiniu įsipareigojimu.
Tuo pat metu toks žingsnis galėtų dar labiau paaštrinti geopolitinę įtampą. Rusija jau anksčiau deklaravo neigiamą požiūrį į Ukrainos artėjimą prie Vakarų struktūrų. Todėl stojimo datos įrašymas į taikos dokumentą būtų politiškai jautrus sprendimas.
Ši situacija iškelia klausimą pačiai Europai: ar ji pasirengusi ne tik remti Ukrainą, bet ir aiškiai apibrėžti jos vietą Bendrijoje? Konkretus terminas reikštų atsakomybę – politinę, finansinę ir strateginę.
Ukraina, savo ruožtu, siunčia žinią, kad nori būti vertinama kaip būsima narė, o ne kaip nuolatinė kandidatė. 2027 m. ambicingas, bet simboliškai stiprus orientyras. Galutinis sprendimas priklausys nuo derybų dinamikos, karo eigos ir Europos valstybių vienybės. Tačiau viena aišku jau dabar: Kyjivas siekia, kad jo europinė perspektyva būtų įtvirtinta ne pažadais, o konkrečia data dokumente.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
lydekas paliepus man panorėjus noriu i ES.