Mokslininkai, pasitelkdami šiuolaikines medicinos technologijas, vis giliau atsigręžia į senovės Egipto pasaulį. Kompiuterinė tomografija (KT) atvėrė galimybę pažvelgti į daugiau kaip prieš 2200 metų gyvenusių žynių veidus, įvertinti jų sveikatos būklę ir pamatyti kasdienio gyvenimo pėdsakus, įsirėžusius jų kūnuose. Tokie atradimai ne tik papildo žinias apie mumifikavimo tradicijas, bet ir leidžia priartėti prie konkrečių žmonių gyvenimo istorijų, o ne vien abstrakčių civilizacijos vaizdinių.
Atlikus dviejų senovės Egipto mumijų kompiuterinės tomografijos tyrimus, tyrėjai pirmą kartą išvydo iki šiol paslėptas jų išvaizdos detales, sveikatos sutrikimus bei amžiaus nulemtus kūno pakitimus, apie kuriuos daugiau kaip du tūkstantmečius nebuvo žinoma.
Modernūs KT skeneriai itin tiksliai užfiksavo smulkiausias anatomines struktūras ir atskleidė lėtinio skausmo bei ilgalaikių susirgimų požymius, su kuriais, kaip rodo duomenys, gyveno žyniai Nes-Minas ir Nes-Choras.
Mumijos į medicinos centrą buvo atgabentos užantspauduotuose sarkofaguose. Radiologai atliko išsamų KT tyrimą nepažeisdami įvyniojimų ir neperskirdami laidojimo sluoksnių. Mokslininkus ypač nustebino gautų vaizdų raiška: aparatas aiškiai atvaizdavo net vokų ir lūpų kontūrus.
Tyrimas parodė, kad Nes-Mino juosmeninė stuburo dalis buvo smarkiai pažeista – tikėtina, dėl amžiaus sukeltų degeneracinių pokyčių. Kartu su juo buvo palaidoti amuletai ir papuošalai, kuriuos taip pat pavyko tiksliai užfiksuoti skaitmeniniu būdu. Nes-Chorui nustatytos ryškios dantų problemos ir pakitusios klubo sąnario struktūros, leidžiančios spręsti, kad mirties metu jis buvo sulaukęs labai garbaus amžiaus.
Mokslininkų komanda, vadovaujama daktarės Summer Decker, remdamasi KT vaizdais sukūrė itin detalius abiejų kūnų ir su jais palaidotų artefaktų 3D modelius. Šių duomenų pagrindu medicininiais 3D spausdintuvais buvo pagamintos natūralaus dydžio stuburo, kaukolių ir šlaunikaulių kopijos, taip pat atkurti keli Nes-Mino kape rasti artefaktai.
Mumijos ilgą laiką buvo mįslė. Galimybė pažvelgti po paviršiumi ir atskleisti konkrečių žmonių gyvenimo patirtis yra nepaprastai jaudinanti. Ši šiuolaikinė mokslo technologija suteikia mums galingą langą į senųjų žmonių ir praėjusių civilizacijų pasaulį, kurie kitu atveju būtų prarasti
, – pabrėžė antropologė Diana Perlov.
