Mokslininkai iš Japonijos Fukuokos Kiušiū universiteto, visai greta auditorijų ir laboratorijų – universiteto miestelio teritorijoje, – aptiko iki šiol nežinomą boružių rūšį. Nors boružės dažniausiai siejamos su ryškiomis spalvomis ir lengvai atpažįstama išvaizda, šis atradimas laužo įprastą stereotipą: vos 1 mm ilgio, visiškai juodas ir beveik nepastebimas plėšrūnas ilgą laiką slėpėsi visai šalia žmonių.
Universiteto teritorijoje rastas vabzdys pavadintas Parastethorus pinicola. Jis aptiktas ant japoninės juodosios pušies, o pavadinimas atspindi šią sąsają – „pušies gyventojas“.
Atradimas padarytas vykdant platesnį mokslinį tyrimą, skirtą boružių grupei Stethorini. Tyrimo rezultatai publikuoti mokslo žurnale Acta Entomologica Musei Nationalis Pragae.
Unikalumas ir sudėtingas atpažinimas
Naujoji rūšis išsiskiria itin mažais matmenimis: suaugėlio ilgis siekia vos apie 1 milimetrą, t. y. tik šiek tiek daugiau nei smiltelė. Dėl tokio menko dydžio ir paprastos, juodos spalvos ši boružė ilgą laiką galėjo likti nepastebėta net patyrusių entomologų.
Pagrindinis straipsnio autorius Rjota Sekis pažymi, kad nustatyti tokių vabzdžių rūšį yra ypač sudėtinga. Giminingas rūšis dažnai įmanoma patikimai atskirti tik atlikus detalią anatomijos analizę, neretai pasitelkiant mikroskopinius tyrimus.
Tyrimo metu mokslininkai išnagrinėjo apie 1700 egzempliorių ir atliko reikšmingus taksonominius (klasifikacinius) patikslinimus. Paaiškėjo, kad dvi iki šiol atskiromis laikytos rūšys – Stethorus japonicus ir Stethorus sifonulus – iš tiesų yra ta pati rūšis.
Be to, tyrėjai identifikavo dar vieną naują rūšį – Stethorus takakoae. Šis pavadinimas suteiktas Rjotos Sekio močiutės Takako garbei: būtent ji vaikystėje palaikė anūko susidomėjimą entomologija ir paskatino jį rinktis mokslininko kelią.
Ekologinė reikšmė
Stethorini grupės boružės ekosistemose atlieka svarbų vaidmenį, nes yra natūralūs plėšrūnai, mintantys voratinklinėmis erkėmis. Šios erkės dažnai laikomos augalų kenkėjais, todėl tokios boružės prisideda prie natūralios kenkėjų kontrolės miestuose, parkuose, miškuose ir žemės ūkio teritorijose.
Bendraautorius Munetošis Marujama pabrėžė, kad net tankiai apgyvendintose vietovėse – miestuose ar universitetų miesteliuose – visai šalia žmonių gali gyventi iki šiol neaprašytos vabzdžių rūšys, tyliai palaikančios ekologinę pusiausvyrą. Tokie atradimai primena, kiek daug dar nežinome apie mus supančią biologinę įvairovę.
Tikslesnė rūšių klasifikacija ir suvienodinti pavadinimai leis Japonijos mokslininkams efektyviau keistis duomenimis su kolegomis iš kitų Azijos šalių, kur ši boružių grupė taip pat paplitusi. Tai svarbu tiek fundamentiniams biologiniams tyrimams, tiek praktiškai tobulinant kenkėjų kontrolės metodus.
