NASA ilgai laukta įgulos misija į Mėnulį atidėta mažiausiai iki kovo dėl vandenilio kuro nuotėkių, sutrikdžiusių naujos milžiniškos raketos bandomosios paleidimo generalinės repeticijos eigą.
Problema nėra nauja: būtent vandenilio nuotėkis jau kartą buvo atidėjęs Space Launch System (SLS) raketos debiutą prieš trejus metus. Tuomet pirmasis bandomasis skrydis keliems mėnesiams buvo sustabdytas dėl to paties tipo gedimo. Vandenilis – itin degi ir pavojinga medžiaga, todėl menkiausi nukrypimai nuo normų vertinami labai griežtai.
„Išties, šis kartas mus užklupo netikėtai“, – antradienį, praėjus kelioms valandoms po staiga nutraukto bandymo Kenedžio kosminiame centre, sakė NASA atstovas Johnas Honeycuttas.
Iki pasikartojusių kuro nuotėkių JAV kosmoso agentūra planavo jau artimiausiomis dienomis surengti pirmąjį žmonių skrydį Mėnulio kryptimi per daugiau nei pusę amžiaus.
„Dirbdami su vandeniliu susiduriame su labai maža molekule. Ji itin energinga – būtent todėl ją ir naudojame, o mes darome viską, ką galime“, – aiškino J. Honeycuttas.
Pareigūnų teigimu, maždaug mėnesio trukmės atidėjimas leis starto komandai atlikti dar vieną raketos kuro tiekimo bandymą, o tik tuomet priimti sprendimą dėl keturių astronautų – trijų amerikiečių ir vieno kanadiečio – skrydžio aplink Mėnulį. Kol kas dar per anksti pasakyti, kada galėtų būti pakartota visa generalinė starto repeticija.
Vadovybės vertinimu, pažeistų ar deformuotų sandariklių ir kitų komponentų remontą greičiausiai bus įmanoma atlikti starto aikštelėje. Raketǫ grąžinus į surinkimo pastatą, misija būtų atidėta dar ilgesniam laikui.
Nuotėkiai pasireiškė ankstyvuoju pirmadienio kuro pildymo etapu ir vėliau tą pačią dieną. Galiausiai atgalinis skaičiavimas buvo sustabdytas likus penkioms minutėms iki planuoto starto. Valdymo centras mėgino pratęsti skaičiavimą bent iki 30 sekundžių iki starto, tačiau į aplinką patekusio vandenilio kiekis viršijo leistinas saugumo ribas.
NASA ne kartą trumpam sustabdė ypač šalto (–253 °C) skysto vandenilio tiekimą, bandydama sušildyti tarpą tarp raketos ir kuro linijų ir taip atkurti sandarumą – buvo tikimasi, kad galimai pasislinkę sandarikliai vėl tinkamai priglus. Vis dėlto tai nepadėjo. Nepasiteisino ir vandenilio tiekimo režimo keitimas – tokios korekcijos 2022 m. galiausiai leido pirmajai SLS raketai pakilti be įgulos.
Skrydį atidėjus mažiausiai iki kovo 6 d., misijos vadas Reidas Wisemanas ir jo įgula gavo leidimą nutraukti karantiną Hjustone. Į karantiną jie sugrįš likus dviem savaitėms iki naujai numatytos starto datos.
R. Wisemanas socialiniame tinkle „X“ teigė esąs patenkintas tuo, kaip pavyko generalinė repeticija, „ypač žinant, kokia sudėtinga tai buvo užduotis mūsų starto komandai, atliekančiai pavojingą ir negailestingą darbą“.
Pareigūnai pabrėžė, kad itin žema temperatūra kosmodrome neprisidėjo nei prie nuotėkių, nei prie kitų trikdžių. Ant raketos viršaus esanti „Orion“ kapsulė buvo šildoma, o pati 98 metrų aukščio raketa ir antžeminė įranga buvo nuolat saugomos dujų nupūtimo sistema.
NASA administratoriaus pavaduotojas Amitas Kshatriya priminė, jog SLS išlieka „eksperimentine transporto priemone“, iš kurios dar reikia daug pasimokyti. Jo teigimu, situaciją apsunkina ir tai, kad tarp naujų kuro tiekimo bandymų bei realių skrydžių praeina ilgi laiko tarpai.
„Praėjus vos kelioms dienoms iki „Challenger“ katastrofos 40-ųjų metinių, man dar kartą primenama, kad niekas, sėdintis šiose kėdėse, neturėtų vadinti nė vienos iš šių transporto priemonių visiškai operatyvia“, – spaudos konferencijoje sakė A. Kshatriya.
NASA turi tik kelias dienas per mėnesį, kai įgulos skrydis aplink Mėnulį apskritai yra įmanomas. Tai būtų pirmas kartas nuo 1972-ųjų, kai astronautai vėl leistųsi į kelionę Mėnulio link.
Maždaug 10 dienų truksiančios misijos metu įgula nesileis Mėnulio paviršiuje ir net neįskris į jo orbitą. Pagrindinis tikslas – patikrinti gyvybės palaikymo ir kitas svarbiausias kapsulės sistemas prieš būsimą misiją, per kurią kiti astronautai jau turėtų išsilaipinti Mėnulyje.
1960–1970 m. vykdydama „Apollo“ programą NASA į Mėnulį nusiuntė 24 astronautus. Naujoji „Artemis“ programa siekia pasiekti kitą regioną – Mėnulio pietinį ašigalį – ir sudaryti sąlygas įguloms gerokai ilgesnį laiką dirbti Mėnulio paviršiuje.
