Naujausi JAV mokslininkų duomenys rodo, kad tikroji moterų mirties rizika nėštumo, gimdymo ir pogimdyminiu laikotarpiu yra gerokai didesnė, nei manyta anksčiau. Šie rezultatai dar kartą pabrėžia saugaus ir legalaus aborto prieinamumo svarbą moterų sveikatai ir gyvybei.
Tyrėjai nurodo, kad reali mirties rizika nėštumo ir gimdymo metu yra maždaug tris kartus didesnė, nei buvo prognozuota ankstesniuose skaičiavimuose. Jų teigimu, ribojant prieigą prie aborto paslaugų, motinų mirtingumas gali dar labiau išaugti.
Plataus masto tyrimas atskleidė, kad moters mirties rizika nėštumo, gimdymo ar su jais susijusių komplikacijų metu yra 44–70 kartų didesnė, palyginti su mirties tikimybe atliekant abortą.
Mokslininkai išanalizavo visos šalies JAV duomenis už 2018–2021 metus. Tyrimas apėmė beveik 15 mln. gimdymų ir daugiau nei 3,5 mln. abortų. Skaičiavimuose buvo vertinamos mirtys nėštumo laikotarpiu ir per vienus metus po gimdymo, jei jos buvo susijusios su nėštumo komplikacijomis arba tuo laikotarpiu kilusiomis infekcijomis.
Iš analizės buvo pašalinti COVID-19 sukeltų mirčių atvejai, taip pat mirtys, susijusios su persileidimais ar nelegaliais abortais, ir situacijos, kai mirties priežasties nebuvo galima aiškiai susieti su nėštumu.
Net ir taikant šiuos apribojimus nustatyta, kad vidutiniškai tenka 32 motinų mirtys 100 tūkst. gimdymų. 2021 m. šis rodiklis išaugo beveik iki 44 mirčių 100 tūkst. gimdymų. Tai gerokai viršija 1998–2005 m. duomenis, kai motinų mirtingumas siekė 8,8–14,5 atvejo 100 tūkst. gimdymų.
Mokslininkų teigimu, tokį statistinį šuolį pirmiausia lėmė pagerėjusi apskaita ir tikslesnis atvejų fiksavimas, o ne vien staigus realaus mirčių skaičiaus padidėjimas. Vis dėlto jie įspėja: ribojant moterų galimybes gauti saugų ir legalų abortą, mirtingumas tarp nėščiųjų ir ką tik pagimdžiusių moterų gali realiai augti.
Kito tyrimo rezultatai parodė, kad medikamentinis abortas namuose iki 12 nėštumo savaitės yra toks pat saugus ir veiksmingas (apie 97 %), kaip ir atliekamas gydymo įstaigoje. Išanalizavus 371 atvejį nustatyta, kad komplikacijų ar nepilno nėštumo nutraukimo dažnis abiejose grupėse buvo beveik vienodas.
Taikant dviejų etapų metodą, kai iš pradžių skiriami vaistai nėštumo vystymuisi sustabdyti, o vėliau – vaisiui pašalinti, galima mažinti sveikatos priežiūros įstaigų apkrovą ir kartu plėsti moterų reprodukcines teises bei pasirinkimo laisvę.
