Dėl panaikintos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos ir šalį užklupusių didelių šalčių ženkliai išaugus šildymo sąskaitoms, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas primena, kad turintys mažesnes pajamas gali pasinaudoti šildymo išlaidų kompensacijomis, kurioms valstybė skiria 80 mln. eurų. Vis tik, jis pažymi, jog tvariausias būdas užtikrinti mažesnį šilumos naudojimą tebėra renovacija – nerenovuotuose namuose šilumos poreikis augo 3–4 kartus.
„Mano, kaip energetikos ministro, atsakomybė yra užtikrinti kiek įmanoma konkurencingesnę šilumos kainą. Tai ji yra praktiškai tokia pati, kokia buvo prieš metus, praeitų metų sausio mėnesį. Reikalingas šilumos kiekis, be abejo, yra didelis, tiek daugiabučių namų gyventojams, tiek individualių namų gyventojams ir dėl to yra tokios sąskaitos“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė Ž. Vaičiūnas.
„Esminis dalykas – (…) yra tikrai numatyta nemažai lėšų būtent tiems gyventojams, kurie turi mažesnes pajamas, kompensuoti tokias dideles šildymo sąskaitas. Iš esmės, yra padidintas ir biudžetas, tam skirta 80 mln. eurų, ir skaičiuojama, kad apie 200 tūkst. gyventojų galėtų pasinaudoti šita parama“, – sakė jis.
Ministras atkreipia dėmesį, jog PVM lengvata nebūtų ženkliai sumažinusi sąskaitų. Jis pažymi, jog tvariausiu būdu užtikrinti efektyvų šilumos naudojimą išlieka renovacija.
„PVM lengvata, be abejo, yra tik simbolinis dalykas. Reikia suprasti, kad (…) sąskaitos už šildymą būtent už sausio mėnesį pakilo ir 60, ir 70 proc. – PVM lengvata yra tik 11 proc. dedamoji. Kaip ir minėjau, svarbu tai, kad surenkamos pajamos yra į biudžetą ir tada skiriamos būtent tiems, kuriems labiausiai reikia paramos“, – teigė jis.
„Renovacija buvo, yra ir bus tvariausias būdas užtikrinti efektyvų šilumos naudojimą. Svarbu pabrėžti, kad tie daugiabučiai namai, kurie nėra renovuoti, juose šilumos poreikis augo netgi 3–4 kartus”, – sakė ministras.
Ž. Vaičiūno teigimu, siekiant sumažinti šilumos kainų atotrūkį skirtingose šalies vietose, tose savivaldybėse, kuriose šilumos kaina yra didžiausia, valstybė skirs 14 mln. eurų biokuro katilų keitimui.
„Sukūrėme priemonę, kurios esmė būtent tos savivaldybės, kurios yra dažniausiai mažos savivaldybės ir jų gyventojai permoka už šilumos energiją. (…) Priemonė yra labai tikslinė, būtent skirta toms mažoms savivaldybėms, neefektyviems šildymo katilams, kurie yra iki 3 megavatų galios“, – aiškino jis.
„Įgyvendinus šią priemonę, (…) mūsų skaičiavimu, galėtų (būti – ELTA) pakeisti 65 katilai 22 savivaldybėse. Efektas būtų pakankamai greitas, apie 15–20 proc. galėtų sumažėti kaina būtent tose savivaldybėse, kur šilumos kaina yra brangiausia“, – tęsė ministras.
Šildymas nuo šių metų pradžios brangsta Seimui nusprendus panaikinti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui – iki tol standartinis 21 proc. tarifas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) skelbė, jog prašymus dėl kompensacijų 2025–2026 m. šildymo sezonui nepasiturintys gyventojai gali teikti nuo praėjusių metų rugsėjo, viso šildymo sezono metu.
Nustatytos formos prašymą ir būtinus dokumentus gyventojai gali teikti elektroniniu būdu Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos interneto svetainėje arba tiesiogiai atvykus į gyvenamosios vietos savivaldybę ar seniūniją.
ELTA skelbė, jog, ministerijos duomenimis, 2025 m. rugsėjo–gruodžio mėn. prašymus dėl būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų užpildė 256 tūkst. gyventojų.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
