Pastaruoju metu automobilių pramonėje vyksta tylus, tačiau įnirtingas autentiškumo karas. Sparčiai auganti elektromobilių rinka grasina nubraukti dešimtmečius puoselėtą vidaus degimo variklių romantiką, o „Ferrari“ istorinis palikimas šioje kovoje nebūtinai tampa pranašumu. Vis dėlto Maranelle nestinga ryžto – gamintojas drąsiai žengia į ateitį, pristatydamas savo pirmąjį visiškai elektrinį modelį.
Iki šiol šis automobilis buvo vadinamas laikinu „Elettrica“ vardu, tačiau dabar paaiškėjo tikrasis jo pavadinimas. Pirmasis „Ferrari“ elektromobilis oficialiai vadinsis „Luce“ – tai itališko žodžio „šviesa“ vertimas, kuriuo markė tarytum suteikia naujokui kone sakralų statusą.
„Ferrari“ jau šiek tiek pravėrė duris į „Luce“ pasaulį, tačiau visų paslapčių atskleisti dar neskuba. Žinoma, kad elektromobilis turės daugiau nei 1000 AG, iki 100 km/val. įsibėgės maždaug per 2,5 s ir siūlys savotišką „mechaninio“ režimo imitaciją, primenančią sportinių elektromobilių eksperimentus. Vis dėlto kol kas dar neaišku, kaip tiksliai atrodys automobilio eksterjeras.
Užtat „Ferrari“ suteikė progą pažvelgti į „Luce“ vidų. San Fransiske, 36-ajame „Transamerica Pyramid“ dangoraižio aukšte, italų gamintojas kartu su pagrindiniu dizaineriu Jony Ive ir jo industrinio dizaino studija „LoveFrom“ pademonstravo būsimojo elektromobilio saloną: prietaisų skydelį, vairą, centrinę konsolę, pavarų valdymą, multimedijos ekraną ir sėdynes.
Daugiausia dėmesio sulaukė prietaisų skydelis – vienas svarbiausių interjero elementų. Jame įkomponuoti trys ciferblatai, kuriuose dera analoginiai ir skaitmeniniai rodmenys. Tokiu sprendimu „Ferrari“ akivaizdžiai plaukia prieš srovę, kai dauguma gamintojų renkasi vientisus didžiulius ekranus ir „pseudo retro“ grafiką.
Kiekvienas ciferblatas – sudėtingas technologinis kūrinys, sudarytas iš aštuonių kompiuterinės įrangos sluoksnių. Ekranams naudojama OLED technologija, analoginio spidometro rodyklę judina mechanizmas, o specialaus stiklo danga pašalina iki 99 proc. atspindžių. Pagrindinis prietaisas yra didesnis nei 12 colių, du šoniniai – po 10,3 colio, tad vietos informacijos atvaizdavimui tikrai netrūksta. Iš pirmo žvilgsnio kompozicija primena pokario „Ferrari“ modelius, tačiau įsižiūrėjus matyti elektroninis odometras, imituojantis mechaninį skaitliuką, ir atskiras įkrovos būsenos indikatorius.
Vairas – dar vienas ryškus akcentas, kurį teko „išlaikyti egzaminą“ ir griežčiausių „Ferrari“ bandytojų rankose. Jony Ive pasakoja, kad plono trijų stipinų vairo įkvėpimo sėmėsi iš savo paties „Ferrari 250 Europa“. Anot jo, kuriant naują „Ferrari“ būtų tiesiog arogantiška nustoti mokytis iš markės istorijos.
Klasikinė forma čia dera su šiuolaikine sauga: vairo centre įrengta oro pagalvė, ant stipinų – mygtukiniai posūkių signalai ir būdingos „Ferrari“ važiavimo režimų valdymo sistemos „Manettino“ bei „eManettino“. Vairo kolonėlė frezuota iš vientiso aliuminio bloko ir pritvirtinta prie plonesnio trijų stipinų aliuminio vairo, aptraukto kelių sluoksnių oda. Už vairo – elegantiškos aliuminio „mentelės“, kurios kiekvieno (nors kol kas ir įsivaizduojamo) perjungimo metu skleidžia šaltą, aiškų metalinį spragtelėjimą. Tai vienas artimiausių klasikiniam „Ferrari“ vairui sprendimų, matytų šiuolaikiniame automobilyje.
Stikliniai prietaisai ir klasikinė vairo koncepcija atspindi emocinę „Ferrari“ istorijos pusę, tačiau centrinė konsolė ir multimedijos ekranas nepalieka abejonių, kad „Luce“ priklauso informaciniam amžiui. Čia aiškiai jaučiama beveik trijų dešimtmečių Jony Ive patirtis, sukaupta kuriant vartotojo patirtį technologijų pasaulyje.
Centrinėje dalyje įrengtas planšetę primenantis ekranas. Po juo – aviacinio stiliaus įkvėpti jungikliai klimato valdymui, tradicinis garsumo reguliavimo ratukas, o pats ekranas gali būti pasuktas vairuotojo arba keleivio link. Viršutiniame dešiniajame kampe į skydelį tarsi „įpjauta“ apvali laikrodžio sritis. Paspaudus du mažus, laikrodžio valdymą primenančius mygtukus ekrano viršuje, ši apvali sritis persijungia tarp klasikinio laikrodžio, chronografo ir kompaso režimų.
Šiam neįprastam ekranui su integruotu apvaliu „langeliu“ „Ferrari“ teko glaudžiai bendradarbiauti su technologijų partneriais. Iš pradžių idėja „perpjauti“ ekraną ratu inžinieriams atrodė beveik beprotiška, tačiau po septynių mėnesių atkaklaus darbo technologinė vizija tapo realybe.
Centrinės konsolės gilumoje – dar vienas įspūdingas stiklo elementas, įkomponuotas į kompaktišką, apverstos L formos pavarų valdiklį. Nors atskirai nuo mechanizmo šis nedidelis valdymo mazgas sveria mažiau nei kilogramą, perjungiant režimus jis „įkrenta“ į savo padėtį su maloniu, solidžiu pasipriešinimu. Salonui sukurtas naujos formulės „Fusion 5“ stiklas: pavarų valdiklis grūdinamas 400 °C druskos vonioje ir išgręžiamas 13 000 itin tikslių lazerinių angų, kad būtų suformuota paslėpta apšvietimo sistema.
Praktiškumo čia taip pat netrūksta: standžiai, bet maloniai veikiantys puodelių laikiklių fiksatoriai, langų ir kitų priedų jungikliai, kurių grįžtamasis ryšys primena klasikinio telefono mygtuko paspaudimą, bei nedidelė dviguba daiktadėžė aplink pavarų valdiklį suteikia šiuolaikiškų patogumų, neaukojant atviro, lengvo salono pojūčio.
„Ferrari“ teigia, kad Jony Ive ir „LoveFrom“ komanda su „Luce“ projektu dirba daugiau nei penkerius metus, lygiagrečiai kurdami ir interjerą, ir eksterjerą. Studijos biuruose buvo galima pamatyti kruopščiai įrištų knygų rinkinį, skirtą elektromobilio kūrimo procesui: ant šviesių viršelių raudonais užrašais išspausdinti pavadinimai, tokie kaip „Teoriniai tyrimai“ ar „I tomas“. Šios knygos tapo fiziniu intensyvių kūrybinių diskusijų, keliavusių tarp Maranelio ir San Fransisko, įrodymu.
Būtent toks dėmesys detalėms ir toks darbo metodas paskatino „Ferrari“ bei dizaino vadovą Flavio Manzoni šįkart dalį kūrybinės kontrolės patikėti išorės legendai – Jony Ive.
„Šio automobilio originalumą ir unikalumą reikėjo išsaugoti bet kokia kaina, – teigė Flavio Manzoni. – Buvo labai svarbu sukurti nekonvencinę dizaino kalbą. Vienybė ir išskirtinumas – tai tobulas šio produkto atspindys.“
Jony Ive buvo vienas pagrindinių skaitmeninio amžiaus objektų formuotojų – nuo pirmojo permatomo mėlyno „iMac“ iki lietimui jautraus „iPhone“, kurį daugelis šiandien nešiojamės kišenėje. Vis dėlto jo, kaip pirmojo elektrinio „Ferrari“ bendraautoriaus, vaidmuo yra nestandartinis. Nuo tada, kai „Ferrari“ nutraukė nuolatinį bendradarbiavimą su „Pininfarina“, markė labai retai patiki savo dizainą išorės studijoms – juolab kūrėjui, kurio karjera ir kūrybinė aplinka susijusi su Kalifornija.
Tačiau būtent šis „svetimo žvilgsnio“ pranašumas Ive pavertė tinkamu partneriu, o Kaliforniją – palankia kūrybine terpe tokiam projektui. „Luce“ kūrimas – tai ne eilinis „Ferrari“ modelis, o visiškai naujas puslapis. Gamintojui reikėjo žmogaus, gebančio suvaldyti naujovių įvedimą ir paversti sudėtingas technologijas intuityvia, patrauklia patirtimi, nepadarant jų pigiomis, infantiliomis žaisliukų imitacijomis.
Iš kairės į dešinę: „Ferrari“ generalinis direktorius Benedetto Vigna, valdybos pirmininkas John Elkann, dizaino direktorius Flavio Manzoni, „LoveFrom“ įkūrėjas Jony Ive, „LoveFrom“ bendraįkūrėjas Marc Newson.
„Ferrari“ akivaizdžiai deda milžiniškas pastangas, kad nustatytų aiškų precedentą: pirmasis elektromobilis negali būti kompromisinis. Jis negali tapti vien markės flagmanu, bet taip pat negali būti tik sentimentali užuomina į praeitį. Vietoje to „Luce“ turėtų nustatyti naują vartotojo patirties standartą ateities modeliams.
Jony Ive pripažįsta, kad kurti „Ferrari“ visada yra ypatingas iššūkis, tačiau būtent elektrinis „Ferrari“ suteikia daugiau laisvės – ypač mąstant apie tai, kaip žmogus sąveikaus su automobilio technologijomis ir erdve.
Nors „Ferrari“ siekia savo automobiliams beveik nemirtingo statuso, Ive savo ruožtu jaučiasi įpareigotas naujoves paversti lengvai suprantamomis „čia ir dabar“. „Ferrari“ pasirengusi permąstyti ir net iš dalies paneigti savo pačios legendą, tačiau be „LoveFrom“ pagalbos tokia transformacija vargiai būtų įmanoma.
Ar „Luce“ taps naujuoju etalonu? Kol nematome galutinio automobilio, prognozuoti sunku. Tačiau jau dabar aišku viena: tai itin drąsus „Ferrari“ žingsnis, kuriuo markė bent kuriam laikui gali atsidurti gerokai priekyje kūrybinių ir technologinių lenktynių.
