„General Motors“ elektromobilių (EV) verslo vadovas rizikuoja savo reputacija, pasirinkdamas dar komerciškai neišbandytą baterijų chemiją. Taip siekiama atgaivinti Detroite įsikūrusio automobilių gamintojo elektromobilių perspektyvas po 7,6 mlrd. JAV dolerių vertės nurašymų.
Kurtas Kelty teigia, kad jo „ambicingas ir rizikingas“ sprendimas tapti pirmuoju pasauliniu automobilių gamintoju, pradėsiančiu naudoti ličio ir mangano gausią (LMR) baterijų technologiją, yra būtinas norint išjudinti elektromobilių paklausą JAV. Šią technologiją daugelis kritikų laiko komerciškai neperspektyvia, tačiau „General Motors“ tikisi pirmuosius automobilius su LMR baterijomis pristatyti 2028 m.
„Jei LMR nepasiteisins, vadinasi, nepasisekė ir man… Tačiau jei visai nerizikuosime, tiesiog gaminsime tą patį seną produktą ir siūlysime vienas į kitą panašius automobilius. O aš buvau pasamdytas ne tam“, – sakė K. Kelty. Jis anksčiau dirbo „Tesla“ ir „Panasonic“, o 2024 m. buvo pakviestas vadovauti „General Motors“ elektromobilių plėtrai.
„Mums reikia reikšmingų patobulinimų, kad ilgainiui EV rinka pasiektų tą vadinamąją „ledo ritulio lazdos“ kreivę ir vėl pradėtų sparčiai augti“, – pridūrė jis.
Po didelio amerikiečių susidomėjimo elektromobiliais 2021–2022 m. rinkos augimas ėmė atsilikti nuo prognozių. Smunkančios pardavimų apimtys lėmė brangiai kainavusius nurašymus Detroito gamintojams, kurie netiksliai įvertino elektromobilių įsisavinimo tempą.
Pastaraisiais mėnesiais kelių milijardų dolerių nuostolius dėl elektromobilių programų fiksavo ir „Stellantis“, ir „Ford“. „General Motors“ sausį pranešė apie 6 mlrd. JAV dolerių nuostolį, susijusį su stringančia perėjimo prie elektromobilių strategija.
K. Kelty nuomone, pakeisti šią tendenciją dar iki šio dešimtmečio pabaigos gali ir nepavykti: jis prognozuoja, kad elektromobilių rinka JAV iš naujo įsibėgės tik 2030-aisiais.
Tarp veiksnių, stabdančių EV plėtrą, „didžiausiu iš visų“ K. Kelty vadina pasikeitusį reguliacinį klimatą Donaldo Trumpo valdymo laikotarpiu, kuris truks iki 2029 m. Praėjusį mėnesį prezidentas paskelbė planus gerokai sumažinti JAV transporto priemonių degalų efektyvumo reikalavimus ir nuo 2025 m. rugsėjo panaikinti 7 500 JAV dolerių dydžio mokesčių lengvatą elektromobilių pirkėjams.
K. Kelty taip pat pripažįsta, kad Vakarų automobilių gamintojai iki šiol nesugebėjo pakankamai sumažinti elektromobilių savikainos, kad jie taptų masiškai patrauklūs. Tai kontrastuoja su Kinija, kur 2025 m. daugiau nei 50 proc. naujų automobilių pardavimų sudarė elektromobiliai ir įkraunami hibridai. JAV šiemet elektromobiliai, remiantis „Cox Automotive“, turėtų sudaryti apie 8 proc. visų naujų automobilių pardavimų.
Pasak K. Kelty, LMR baterijos galėtų reikšmingai sumažinti šį atotrūkį, nes jose naudojamas manganas leidžia sumažinti poreikį brangesnėms ir sunkiau prieinamoms žaliavoms, tokioms kaip nikelis ir kobaltas. Būtent šios žaliavos dažniausiai naudojamos populiariose didelio našumo baterijų technologijose.
Jis tvirtina, kad LMR baterijos siūlo tarpinį variantą tarp pigesnių, bet mažesnio energijos tankio ličio geležies fosfato (LFP) baterijų, kurias dažniausiai renkasi Kinijos gamintojai, ir brangesnių, didelio nikelio kiekio baterijų, kurias daugiausia gamina Korėjos įmonės ir kurios dominuoja Šiaurės Amerikos rinkoje.
Skeptikai atkreipia dėmesį, kad labiau įsitvirtinę elektromobilių ir baterijų gamintojai vengė LMR technologijos dėl ilgalaikių technologinių iššūkių. Tarp jų – vadinamasis „įtampos mažėjimo“ efektas, kai po daugybės įkrovimo ciklų ryškiai sumažėja baterijos talpa ir galia.
K. Kelty teigia, kad jo komanda šią „įtampos mažėjimo“ problemą jau yra „išsprendusi“, nors viešai neatskleidžia, kokie techniniai sprendimai tai leido pasiekti.
Pasak jo, ši baterijų chemija leis „General Motors“ turėti panašios savikainos baterijas kaip už Kinijos ribų gaminamos LFP, tačiau su maždaug 33 proc. didesniu našumu. Vis dėlto „General Motors“ LMR baterijos vis dar bus brangesnės nei Kinijoje gaminamos LFP baterijos.
Siekdamas dar labiau sumažinti sąnaudas, K. Kelty ėmėsi mažinti įmonės priklausomybę nuo ilgamečio korėjietiško baterijų partnerio „LG Energy Solution“ ir plėsti baterijų elementų tiekėjų ratą. Toks žingsnis „General Motors“ taip pat atveria kelią naudoti skirtingų formų elementus, pavyzdžiui, prizminius akumuliatorius, kuriuos galima efektyviau išdėstyti ir sukrauti.
Nors „General Motors“ dar nepradėjo žaliavų pirkimo LMR baterijų masinei gamybai, K. Kelty įsitikinęs, kad bendrovė sugebės įvykdyti 2028 m. tikslą. Jis taip pat patvirtino, kad grupė veda derybas su kitais automobilių gamintojais dėl galimybės tiekti jiems LMR elementus konkurentų elektromobiliams.
„Mes laimėsime LMR lenktynes ir 2028 m., kai pristatysime savo produktą, būsime lyderiai – parduosime daug tokių automobilių“, – įsitikinęs K. Kelty.
„General Motors“ teks varžytis su „Ford“, kuri savo elektromobilį su LMR baterijomis planuoja pristatyti iki 2029 m. pabaigos.
Vis dėlto K. Kelty pripažįsta, kad net ir pradėjus naudoti LMR technologiją Vakarų automobilių gamintojams reikės dar daugiau pastangų, kad jie pasiektų Kinijos gamintojų gebėjimą kurti elektromobilius, kainuojančius panašiai kaip tradiciniai benzininiai automobiliai.
„Ar 2028-ieji bus tas lūžio taškas? Atvirai kalbant – ne. Manau, po to mūsų dar laukia bent viena didelė iteracija, kuri bus reikalinga, kad išlaidas sumažintume dar labiau“, – reziumavo jis.
